INFOBALT
<< Įžanga Archyvas >> EnglishDeutschРусский

Lietuvos mokslo slėniai – mokslas ir verslas dirba išvien

Lietuvoje šiuo metu įgyvendinama 5 integruotų mokslo studijų ir verslo centrų, vadinamų mokslo slėniais, idėja. Tai savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas. Vienas iš pagrindinių jo tikslų – aktyvus šalies mokslininkų ir Lietuvos bei užsienio verslo įmonių bendradarbiavimas, siekiant kurti ir plėtoti naujausias technologijas bei produktus.

 

Lisabonos strategijoje numatyta, kad kiekviena valstybė narė ir kandidatė į Europos Sąjungą iki 2010 metų 3 proc. BVP turi skirti moksliniams tyrimams. Lietuvos mokslo slėniams kurti ir plėtoti iš viso planuojama skirti per 2 mlrd. litų. Šie pinigai mokslo slėnius pasieks iš ES struktūrinių fondų, valstybės biudžeto ir privataus verslo investicijų.

Lietuvoje numatyta steigti 5 slėnius. Trijų iš jų mokslo tiriamųjų krypčių spektras bus platesnis.

Įmonių skaičius slėniuose
Slėniai Įmonių skaičius
VITP 69
Saulėtekio slėnis 21
Technopolis 8

Vilniaus Saulėtekio slėnyje planuojama plėtoti 4 mokslinių tyrimų kryptis: lazerių ir šviesos technologijas; medžiagotyrą ir nanotechnologijas; puslaidininkių fiziką, elektroniką ir organinę elektroniką; civilinę inžineriją.

Vilniuje kuriamas ir Santaros slėnis. Jame taip pat bus plėtojamos 4 kryptys: biotechnologija ir stambiamolekulinės medžiagos; molekulinė medicina ir biofarmacija; ekosistemos ir saugios aplinkos tyrimai; modeliavimas, informatika ir komunikacijų technologijos. IRT sektoriaus įmonės ir mokslininkai įsikurs ir dirbs čia esančiame Visorių informacinių technologijų parke (VITP).

Tiek pat svarbias proveržio kryptis plėtos ir Kaune steigiamas Santakos slėnis: darniąją chemiją; mechatroniką ir susijusias elektronines technologijas; ateities energetiką; informacines ir komunikacines technologijas. IRT technologijos ir verslas bus plėtojami Mokslo ir technologijų parke (MTP) „Technopolis“, kuris yra Kauno Santakos slėnio partneris.

Technologiniuose parkuose įsikūrusių įmonių pasiskirstymas pagal veiklos rūšis
Veiklos rūšys Procentai
Informacinės ir telekomunikacinės technologijos 34
Energetika ir elektronika 11
Biotechnologijos 1
Inžinerinės technologijos, chemijos ir maisto pramonės šakos 12
Aplinkosaugos technologijos 5
Medicina ir farmacija 3
Finansinės verslo ir kitos konsultacinės paslaugos 23
Kitos veiklos sritys 11

Švietimo ir mokslo ministerijos planuojama 2007–2013 m. ES parama (mln. Lt) Lietuvos mokslui
Tyrėjų karjeros programa 499; 25 proc.
Bendroji nacionalinė kompleksinė programa 827; 40 proc.
Bendroji nacionalinė mokslo tyrimų bei mokslo ir verslo bendradarbiavimo programa 700; 35 proc.

Santakos slėnis Kaune ir Jūrinis Klaipėdoje bus specializuoti. Nemuno“slėnis plėtos kryptis, susijusias su žemės ūkiu: agrobiotechnologiją, bioenergetiką ir miškininkystę; maisto technologijas, saugą ir sveikatingumą. Jūriniame slėnyje bus plėtojamos irgi 2 kryptys: jūros aplinka ir jūros technologijos. Šiems specializuotiems slėniams teks mažiau investicijų.

Saulėtekio slėnis – didžiausių Vilniaus universitetų ateities variklis

VšĮ „Saulėtekio slėnis“, įsikūrusios Saulėtekio alėjoje šalia Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto, vizija – mokslo ir studijų įstaigų, aukštųjų technologijų įmonių, šalies ir vietos valdžios institucijų dinamiškos partnerystės suformuota palankiausia Lietuvoje inovacijoms ir verslumui aplinka, kurioje kuriami aukštos pridėtinės vertės ir pasaulio rinkose konkurencingi produktai bei paslaugos. Saulėtekio slėnio verslo paramos infrastruktūros plėtrai Saulėtekio al. yra rezervuota 2,4 ha proveržio teritorija (du – 1,8 ha ir 0,6 ha – sklypai). Tai pat parengti ir patvirtinti detalieji 62 ha (tarp jų ir proveržio sklypų) teritorijos planai. Šiuo metu veikia pirmasis 6300 kv. m mokslo ir technologijų parko ir inkubatoriaus pastatas, kuriame įsikūrę dvidešimt įmonių.

Pasak VšĮ „Saulėtekio slėnis“ direktoriaus Andriaus Bagdono, tikimasi, jog technologijų parkas išsiskirs ne tik artumu ir ryšiais su didžiausiais Lietuvos universitetais, bet ir profesionalių paslaugų gausa, kurias įmonėms numato teikti Saulėtekio verslumo mokykla, Technologijų perdavimo centras, Verslo angelų tinklas bei vieši ir privatūs partneriai. Tarp svarbiausių – technologijų perdavimo, intelektinės nuosavybės vadybos, rizikos kapitalo finansavimo, konsultacijų įmonių kūrimo ir plėtros bei taikomųjų tyrimų rezultatų komercinimo klausimai.

VšĮ „Saulėtekio slėnis“ taip pat yra viena iš integruoto mokslo, studijų ir verslo centro – Saulėtekio technologijų slėnio – iniciatorių ir vystytojų. Įstaiga yra atsakinga už verslo paramos infrastruktūros (mokslo ir technologijų parko, verslo inkubatoriaus, technologijų demonstravimo bei testavimo centro ir pan.) ir verslumo bei inovacijų skatinimo paslaugų plėtrą. Pagal 2008 m. lapkričio 24 d. LR Vyriausybės patvirtintą Slėnio plėtros programą, planuojama vystyti lazerių ir šviesos technologijas, medžiagotyrą ir nanotechnologijas, puslaidininkių fiziką ir elektroniką bei civilinę inžineriją. Tuo tikslu Slėnyje bus įsteigtas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, toliau plėtojamas mokslo ir technologijų parkas. „Telekomunikacijų sprendimus kurianti bendrovė „Teltonika“ čia įrengė specialias eksperimentiniams darbams skirtas laboratorijas, kuriose mokslininkams ir studentams vykdo apmokymus, leidžia eksperimentuoti – taip dalyvauja rengiant naujus darbuotojus ir tobulina naujus produktus. Tai puikus pavyzdys, kaip verslas ir akademinė bendruomenė gali sėkmingai dirbti kartu ir pasinaudoti vieni kitų sukauptomis žiniomis“, – pabrėžia VšĮ „Saulėtekio slėnis“ direktorius Andrius Bagdonas.

Jo teigimu, pagrindiniai pranašumai, kuriuos Saulėtekio slėnis gali pasiūlyti Lietuvos ir užsienio šalių bendrovėms, – patogi vieta, profesionali darbo jėga ir platus, nuolat tobulinamas paslaugų spektras verslui.

„Užsienio bendrovės ieško tinkamos verslui vystyti šalies ir miesto šalia pagrindinių Rytų Europos regiono rinkų – Rusijos, Baltarusijos, Baltijos šalių. Turime galimybę plėstis priklausomai nuo slėnio augimo tempų. Prieš kelerius metus sulaukėme pasaulinių IT rinkos flagmanų – „Oracle“, „Siemens“, IBM – dėmesio. Tada negalėjome jiems nieko pasiūlyti, dabar jau galime. Tačiau lėtėjantys pasaulinės ekonomikos tempai verčia ir juos atsargiau vertinti plėtros planus. Nors mokesčių lengvatos ir kaina nėra labai svarbus faktorius stambiems užsienio investuotojams, tačiau Lietuva gali pritraukti tarptautinį kapitalą ir patrauklia finansine sistema. Manau, kad aktyviai dirbant po kelerių metų pavyks sudominti ir užsienio investuotojus“, – optimistiškai į ateitį žvelgia A. Bagdonas.

Saulėtekio slėnis jau dabar išsiskiria bene didžiausia Baltijos šalyse mokslo ir studijų koncentracija (apie 20 tūkst. studentų, mokslininkų, tyrėjų), kuri taps dar įspūdingesnė perkėlus daugumą VU ir VGTU fakultetų bei mokslo tiriamųjų institutų, dabar išsibarsčiusių įvairiose Vilniaus vietose.

Santaros slėnis – IRT sektoriaus branduolys, IT profesionalai ir verslo paslaugos

Vilniuje, Visorių-Santariškių mikrorajone kuriamas Santaros slėnis, kuriame bus toliau vystomas ir vienu pagrindinių IT verslo traukos centrų taps čia veikiantis Visorių informacinių technologijų parkas (VITP). Šiandien Visoriuose veikia 10 IT įmonių ir organizacijų, kuriose dirba apie 700 informacinių technologijų specialistų (tarp jų daugiau negu 200 tyrėjų ir doktorantų Matematikos ir informatikos institute) – daugiau nei kurių kitų Visoriuose esančių aukštųjų technologijų atstovų. 20 % čia sukuriamų IT paslaugų yra eksportuojama į ES šalis bei JAV. Šalia, Baltupiuose, su IT susijusias studijas koncentruoja VU Matematikos ir informatikos fakultetas.

Planuojant tolesnę plėtrą ir rengiant jos galimybių studiją, apklausta 700 šalies IRT verslo subjektų. Pageidavimą tapti parko nariais išreiškė 69 įmonės, ketinančios visiškai arba iš dalies perkelti veiklą į Visorius. Šio IRT bendrovių branduolio veiklai bus reikalingas 60 tūkst. m2 plotas.

„Užsienio IRT bendrovėms Visoriuose galime pasiūlyti išvystytą infrastruktūrą, investavimo galimybes ir pakankamą kompetencijų koncentraciją. Lietuva negali pasiūlyti tokio kiekio IRT specialistų kaip, pavyzdžiui, Indija, todėl turime galvoti apie darbo kultūrą ir spartą, greitą verslo idėjos virsmą produktais ir paslaugomis, kūrybinį požiūrį skatinančią aplinką, inovacinį IT taikymą kitose ūkio šakose ir socialinėje sferoje. Nereikia užmiršti ir ES struktūrinių fondų paramos verslo vykdomiems tyrimams ir eksperimentinei plėtrai. Tai Lietuvos verslo įmonių veiklą daro patrauklią užsienio partneriams“, – akcentuoja VITP plėtros direktorius Saulius Arelis.

VITP tyrimų centrą planuoja kurti vienintelė CD ir DVD kompaktinių diskų gamintoja Baltijos šalyse „Baltic Optical Disc“ (BOD). Šiame tyrimų centre BOD kartu su mokslininkais tobulins „Blu-ray“ ir kitų formatų laikmenas, taip siekdama tapti patentuota šių diskų gamintoja.

„Manau, kad Visoriai – tinkama vieta tokiam tyrimų centrui. Būsime kartu su pagrindinėmis IRT technologijų bendrovėmis ir stipriausiais Lietuvos mokslininkais. Kartu su jais tobulinsime diskų gamybos technologijas. Tikimės, kad pavyks iki galo išnaudoti šio IT parko teikiamas tiriamosios veiklos galimybes“, – sako „BOD Group“ vadovas Vidmantas Janulevičius.

Viena iš VITP steigėjų – mokslo periodikos leidybos bendrovė VTEX, beveik visą savo produkciją eksportuojanti į užsienio valstybes. „VITP suteikia platų darbų frontą naujai besikuriančioms IRT bendrovėms. Lietuvos mokslininkai, esant pakankamai investicijų, pajėgūs greitai ir kokybiškai kurti IRT inovacijas“, – pažymi VTEX prezidentas Rimas Maliukevičius. VTEX partneriai vykdant IT projektus yra German Research Center for Artificial Intelligence, Jacobs University Bremen, Cambridge University, The University of Bath, Unilever, European Patent Office, Matematinės statistikos institutas (JAV), Amerikos statistikos asociacija.

2009–2013 m. VITP plėtra apims IRT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro (apie 10 600 kv. m; 200 darbo vietų besikuriančioms įmonėms ir 500 darbo vietų jau įsitvirtinusioms rinkoje technologinėms įmonėms) ir besikuriančio IRT branduolio verslo bendro naudojimo tyrimų, bandomosios gamybos ir mokymų centro (apie 7000 kv. m) įrengimą.

2012–2013 m. prasidės trečiasis VITP plėtros etapas 6,1 ir 0,8 ha sklypuose – bus įrengta apytiksliai 40 000 m2 patalpų tolesnei verslo plėtrai. Pagrindinis IRT branduolio Visoriuose plėtros tikslas yra pritraukti naujas įmones, kurios plėtos naujas veiklos sritis ir prisidės prie branduolyje kuriamų produktų ir paslaugų technologinio atnaujinimo, naujų produktų kūrimo. Taip pat siekiama sudaryti sąlygas esamų branduolio narių plėtrai bei suteikti palankias sąlygas į branduolį ateiti technologinėms užsienio kompanijoms.

Santakos slėnis – taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų centras

Kauno technologijos universitetas kartu su Kauno medicinos universitetu ir Lietuvos energetikos institutu kuria integruotą mokslo, studijų ir verslo centrą – slėnį „Santaka“ (toliau – Slėnis), siekdami vienoje teritorijoje sutelkti mokslinių tyrimų, studijų ir imlaus žinioms verslo potencialą, sukurti bendro naudojimo infrastruktūrą ir kryptingai vykdyti šių sričių Lietuvos ūkiui aktualius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (toliau – MTEP) darbus:

  1. darniosios chemijos (apimant biofarmaciją);
  2. mechatronikps (apimant biomedicininę inžineriją);
  3. energetikos;
  4. informacinių ir komunikacinių technologijų (apimant telekomunikacijas).

Prie Slėnio steigimo iniciatyvos prisideda stambiausios Lietuvos verslo subjektų grupės: UAB koncernas „Achemos grupė“, AB „Kauno tiltai“ (AB „Tiltra Group“), UAB „MG Baltic Investment“. Išvysčius Slėnio veiklą, numatoma glaudžiai bendradarbiauti ir su kitais suinteresuotais ūkio subjektais. Šiuo metu susidomėjimą būsimo Slėnio veikla jau pareiškė tokie stambūs Lietuvos gamintojai: AB „Sanitas“, UAB „Putokšnis“, AB „Klaipėdos kartonas“, UAB „Arvi ir ko“, UAB „Biotechpharma“ ir kt.

Slėnį „Santaka“, tapsiantį inovacijų ir pažangos centru, ketinama steigti teritorijoje tarp didelę mokslo ir studijų patirtį sukaupusių Kauno technologijos universiteto, Kauno medicinos universiteto bei Lietuvos energetikos instituto. Šios mokslo ir studijų institucijos plėtoja veiklos kryptis, kurios atitinka šalies vystymosi prioritetus – didinti jau egzistuojantį aukštųjų technologijų gamybinį potencialą. Slėnio kūrime dalyvaujančių institucijų su Slėnio plėtros kryptimis susijusių mokslo ir studijų potencialo ištekliai yra pakankami, siekiant užtikrinti tinkamą Slėnio plėtros krypčių vystymą, darnios visuomenės vystymosi reikmių tenkinimą bei pridėtinės vertės kūrimą.

Steigiamas integruotas mokslo, studijų ir verslo centras – slėnis „Santaka“ – bus didžiausias taikomųjų tyrimų ir inovacijų centras Lietuvoje.

Slėnyje bus sukurta reikiama infrastruktūra technologijoms perduoti, naujoms įmonėms (angl. spin off) kurtis, glaudesniam mokslo ir verslo ryšiui megzti, verslo įmonių MTEP padaliniams kurtis, pramonės absorbciniams gebėjimams taikyti mokslo žinias ir technologijas didinti.

Tikimasi, kad plėtojant numatytas veiklas bus sudarytos palankios prielaidos įgyvendinti slėnio „Santaka“ viziją – sutelkti intelektinį, administracinį ir finansinį Lietuvos potencialą bei sukurti didžiausią Lietuvoje taikomųjų mokslinių tyrimų ir inovacijų parką.

Technopolis – technologijų centras vidurio Lietuvoje

Mokslo ir technologijų parke (MTP) „Technopolis“, kuris yra Kauno Santakos slėnio partneris, šiuo metu įsikūrusios devynios technologijų įmonės, dirbančios IT („Microsoft“ inovacijų centras, UAB „Agmis“, UAB „Internet studio“ ir kt.), mechatronikos (UAB „Aksonas“), atsinaujinančių energijos šaltinių (UAB „Santaviltė“) ir kitose srityse. 2008-ųjų metų pabaigoje duris atvėrė pirmasis Technopolio pastatas, po metų numatoma ir antrojo pastato, kuriame savo veiklą galės plėtoti kur kas daugiau inovatyvių įmonių, statybos pradžia.

Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas Kaunas nuo seno garsėja kvalifikuotais technologinių ir inžinerinių specialybių mokslininkais ir specialistais, kuriuos rengia Kauno technologijos universitetas (KTU) – didžiausias tokio pobūdžio universitetas Baltijos šalyse.

Pagrindiniai MTP pranašumai – puiki geografinė vieta (šalia Baltijos transporto arterijos VIA Baltica), Karmėlavos oro uostas ir didelė 15 ha erdvė plėtrai. Taip pat minėtojo Kauno technologijos universiteto akademinė bendruomenė, aktyviai dalyvaujanti IRT ir kitų technologijų tyrimuose.

„KTU studentus išgraibsto geriausi Europos universitetai, tad tikimės, kad Technopolio ir Santakos slėnio plėtra bei čia besikuriančios ir ateityje įsikursiančios bendrovės leis geriausiems protams likti ir sėkmingai dirbti Lietuvoje, – viliasi Technopolio direktorius Eugenijus Mačikėnas. – Visoms bendrovėms ir investuotojams sieksime sudaryti geriausias sąlygas dirbti dinamiškoje IT aplinkoje, bendradarbiausime įvairiuose projektuose. Kviečiame kartu su mumis kurti ateitį.“

 

Asociacija „INFOBALT“Akademijos g. 2 - 519/520, LT-08412 Vilnius.
Tel.: (8-5) 2 622 623, faksas: (8-5) 2 622 624. El. paštas: office (eta) infobalt.lt
Į viršų