INFOBALT
<< Įžanga Archyvas >> EnglishDeutschРусский

Lietuvos elektroninių ryšių sektoriaus plėtra

Ramutė Cirulytė
Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

Pastaraisiais metais Lietuvos elektroninių ryšių sektoriuje stebima sparti paslaugų technologinė plėtra bei investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą augimas. Investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą augimas, sietinas su naujų technologinių sprendimų įgyvendinimu, yra spartesnis nei bendrųjų elektroninių ryšių rinkos pajamų augimas.

Vertinant elektroninių ryšių rinką pagal pajamas, judriojo ryšio segmento pajamų dalis išlieka didžiausia – 2008 m. I pusmečio duomenimis šio segmento indėlis į bendrą sektoriaus pajamų struktūrą sudarė beveik 45 proc. Tinklų sujungimo segmentas, pasižymintis augimo tendencija, sudarė 22,9 proc., sparčiai augantys interneto prieigos ir duomenų perdavimo segmentai - atitinkamai 11,8 proc. ir 2,1 proc. elektroninių ryšių sektoriaus pajamų. Struktūriškai mažėjantis fiksuoto ryšio segmentas sudarė 13,2 proc. bendrųjų sektoriaus pajamų.

Pastaruosius trejus metus beveik nekintantis atskirų elektroninių ryšių rinkos sektorių dalyvių skaičius rodo vis intensyvesnę šiuose sektoriuose vykstančią konkurenciją tarp tų pačių rinkos dalyvių. Rinkos dalyvių skaičiaus dinamika pateikiama 3 paveiksle

Didžiausias skverbties augimas nuo 2006 m. iki 2008 m. I pusmečio pabaigos buvo judriojo ryšio rinkoje: judriojo ryšio skverbtis išaugo 8,4 procentinio punkto, o aktyvių abonentų skaičius 100 gyventojų 2008 m. I pusmečio pabaigoje siekė 147,8. Interneto skverbtis tuo pačiu laikotarpiu išaugo 6,5 procentiniais punktais ir pasiekė 18,8 proc. Nedaug mažesnis buvo ir fiksuoto plačiajuosčio ryšio skverbties augimas – 5,4 procentinio punkto. Fiksuoto telefono ryšio skverbtis nagrinėjamuoju laikotarpiu išliko panaši – jos augimas sudarė tik 0,1 procentinio punkto ir 2008 m. I pusmečio pabaigoje siekė 23,5 proc.

Abonentų skaičius 2006 m. – 2008 m. I pusmečio laikotarpiu sparčiausiai augo interneto prieigos paslaugų ir fiksuoto plačiajuosčio ryšio rinkoje: interneto prieigos paslaugų abonentų skaičius išaugo 51,1 proc. ir laikotarpio pabaigoje pasiekė 630,95 tūkst., fiksuoto plačiajuosčio ryšio abonentų skaičiaus augimas sudarė 48,14 proc., o fiksuoto plačiajuosčio ryšio technologijomis laikotarpio pabaigoje naudojosi 546,2 tūkst. abonentų. Viešojo judriojo ryšio rinkai pasiekus brandos etapą, aktyvių viešojo judriojo telefono ryšio abonentų[1] skaičius šiuo laikotarpiu augo nedaug – 5,2 proc. ir 2008 m. I pusmečio pabaigoje sudarė 4964 tūkst., tuo tarpu fiksuoto telefono ryšio abonentų skaičius sumažėjo 1,1 proc. ir laikotarpio pabaigoje buvo 825,9 tūkst.[2]

2008 m. I pusmečio pabaigoje aktyvių viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičius šešiskart viršijo fiksuoto telefono ryšio abonentų skaičių, 7,9 karto – interneto prieigos paslaugų abonentų ir 9 kartus - fiksuoto plačiajuosčio ryšio abonentų skaičių. Tačiau ateityje, išliekant tokioms pat interneto ir plačiajuosčio ryšio abonentų skaičiaus augimo tendencijoms, šis skirtumas turėtų dar sumažėti.

Analizuojant pajamas, gaunamas iš vieno abonento per mėnesį (ARPU), matome, kad, nors viešojo judriojo telefono ryšio abonentų skaičius šešiskart viršija viešojo fiksuoto ryšio abonentų skaičių, ARPU iš viešojo judriojo telefono ryšio paslaugų yra 1,7 karto mažesnis už viešojo fiksuoto telefono ryšio ir 2,1 karto mažesnis už interneto prieigos paslaugų ARPU (čia neatsižvelgiama į tai, kad judrusis ryšys labiau orientuotas į asmeninį naudojimą, o fiksuotas ryšys ir internetas – į namų ūkio). Didelių šio rodiklio pokyčių nebuvo nė viename iš nagrinėjamų elektroninių ryšių sektoriaus segmentų.

Fiksuoto ryšio segmentas

Fiksuoto telefono ryšio pajamų dalis vis dar išlieka trečia didžiausia elektroninių ryšių rinkos pajamų struktūroje: nuo 2006 m. I pusmečio iki 2008 m. I pusmečio ji vidutiniškai siekė 14,5 proc., tačiau vertine išraiška rinkos pajamų mažėjimas šiuo laikotarpiu sudarė 5,7 proc.

Fiksuoto telefono ryšio tinkluose inicijuotų pokalbių trukmė taip pat mažėja. 2008 m. I pusmetį, palyginti su 2006 m. I pusmečiu, šis rodiklis sumažėjo 4,9 proc. ir sudarė 847,1 mln. min.

Iki 2008 m. rugsėjo 30 d. fiksuotojo telefono numerio perkeliamumo paslauga pasinaudojo 11,64 tūkst. Lietuvos viešojo fiksuoto telefono ryšio abonentų. Europos Bendrijų Komisijos 13-osios ataskaitos[3] duomenimis Lietuva, Malta ir Estija yra vienintelės Europos Sąjungos valstybės, kuriose viešojo fiksuoto telefono ryšio numerio perkeliamumo paslauga vartotojui yra teikiama nemokamai.

Judriojo ryšio segmentas

Nors judriojo ryšio rinka Lietuvoje jau yra pasiekusi prisotinimo etapą, tačiau rinkoje stebimos tiek abonentų skaičiaus, tiek pajamų, tiek naudojimosi judriojo ryšio paslaugomis augimo tendencijos. Europos Bendrijų Komisijos 13-osios ataskaitos[4] duomenimis, Lietuva išlieka viena iš pirmaujančių Europos Sąjungos valstybių tiek pagal judriojo ryšio skverbtį, tiek pagal šio rodiklio augimą: 2007 m. spalio mėn. duomenimis judriojo ryšio skverbtis Lietuvoje siekė 144 proc., kai tuo tarpu 27 Europos Sąjungos valstybių vidurkis buvo 112 proc., o judriojo ryšio skverbties augimas per metus sudarė 10,7 procentinio punkto – didesnis skverbties augimas buvo tik penkiose Europos Sąjungos valstybėse: Estijoje, Italijoje, Latvijoje, Slovakijoje ir Vokietijoje. Judriojo ryšio skverbties augimas Lietuvoje jau ketvirtus metus yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje.[5]

2007 m. vartotojai ir toliau aktyviai naudojosi įvairiomis judriojo ryšio paslaugomis: išsiųstų trumpų tekstinių žinučių skaičius per metus išaugo 3,8 proc., vaizdo žinučių skaičius – 43,4 proc., o paketinio duomenų perdavimo paslauga (GPRS, EDGE, UMTS) besinaudojančių vartotojų skaičius padidėjo 32,8 proc. Tokį aktyvumą lėmė ir išsilaikančios vienos mažiausių Europos Sąjungoje judriojo telefono ryšio paslaugų kainos[6].

Viešojo judriojo telefono ryšio tinkluose inicijuotų pokalbių trukmė 2008 m. I pusmetį, palyginti su 2006 m. I pusmečiu, išaugo 29,9 proc. ir sudarė 2410,8 mln. min.

Nuo numerio perkeliamumo paslaugos įgyvendinimo pradžios 2005 m. iki 2008 m. rugsėjo 30 d. viešojo judriojo telefono ryšio numerio perkeliamumo paslauga buvo pasinaudoję 274,73 tūkst. Lietuvos judriojo ryšio abonentų. Europos Bendrijų Komisijos 13-osios ataskaitos[7] duomenimis, viešojo judriojo telefono ryšio numerio perkeliamumo paslauga nemokamai buvo teikiama tik keturiose Europos Sąjungos valstybėse: Estijoje, Ispanijoje, Lietuvoje ir Maltoje. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse šis mokestis vidutiniškai siekė 7,7 euro.

Internetas ir plačiajuostis ryšys

Interneto prieigos paslaugų abonentų skaičius, kaip ir šios rinkos pajamos, sparčiai auga: abonentų skaičiaus augimas nuo 2006 m. iki 2008 m. I pusmečio sudarė 51,5 proc., pajamų augimas 2008 m. I pusmetį, palyginti su 2006 m. I pusmečiu siekė 39,9 proc.

Plačiajuosčio ryšio technologinė struktūra Lietuvoje išlieka palanki konkurencijai ir tolesnei rinkos plėtrai: 2008 m. II ketvirčio duomenimis Lietuvoje 44,7 proc. plačiajuosčio ryšio prieigų buvo teikiama xDSL technologijomis. Be įprastinių technologijų, kuriomis teikiamas plačiajuostis ryšys, tokių kaip xDSL, kabelinės televizijos tinklai, vietiniai tinklai (LAN), fiksuotosios belaidžio ryšio linijos, 2007 m. Lietuvoje imtos naudoti trečiosios (3G) ir trečiosios su puse (3,5G) kartos judriojo telefono ryšio technologijos.

2008 m. I pusmečio pabaigoje didžioji dauguma interneto prieigos paslaugų abonentų -86,6 proc. buvo pasirinkę fiksuoto plačiajuosčio ryšio technologijas. Todėl augant visam interneto prieigos segmentui, kartu auga ir fiksuoto plačiajuosčio ryšio segmentas. Pažymėtina, kad nors Lietuvos fiksuoto plačiajuosčio ryšio skverbtis 2007 m. pabaigoje nesiekė Europos Sąjungos vidurkio, kuris buvo lygus 20,0 proc., tačiau fiksuoto plačiajuosčio ryšio skverbties augimas Lietuvoje buvo spartesnis nei Europos Sąjungoje: nuo 2006 m. I pusmečio iki 2007 m. pabaigos šio rodiklio augimas Lietuvoje sudarė 6,6 procentinio punkto, Europos Sąjungoje – 5,1 procentinio punkto.

2008 m. balandžio 1 d. duomenimis Lietuvoje vidutinė mėnesio kaina už 1-2 Mbits spartos plačiajuostį ryšį, siekusi 21,4 euro, buvo penkta mažiausia Europos Sąjungos valstybių narių tarpe, o vidutinė mėnesio kaina už 2-8 Mbits spartos plačiajuostį ryšį, lygi 33,3 euro, – aštunta mažiausia Europos Sąjungos valstybių narių tarpe[8].

Nuo 2006 m. naudojimasis internetu Lietuvos namų ūkiuose išaugo daugiau nei 15 procentinių punktų, namų ūkių, turinčių asmeninį kompiuterį, dalis – 11,5 proc.

2007 m. pabaigos duomenimis Europos Sąjungoje bent vieną kompiuterį turėjo 57 proc. namų ūkių, tuo tarpu Lietuvoje šis rodiklis, nors ir pasižymėjęs sparčiu augimu, vis dar buvo mažesnis ir siekė 46 proc.[9]

Lietuvos įmonėse tiek naudojimosi kompiuteriais, tiek internetu augimo rodikliai yra pasiekę gana aukštą lygį: nuo 2006 m. iki 2008 m. naudojimosi kompiuteriais augimas sudarė 3,1 procentinio punkto ir siekė 94,8 proc., o naudojimasis internetu tuo pačiu laikotarpiu išaugo 5,2 procentinio punkto ir 2008 m. pradžioje buvo lygus 92,7 proc.

Audiovizualinis segmentas

Transliavimo rinkos pajamos per 2007 m. išaugo 21,6 proc. ir pasiekė 345,1 mln. litų. 2008 m. I pusmetį, palyginti su 2006 m. I pusmečiu, pajamų augimas sudarė 24 proc., palyginti su 2007 m. I pusmečiu – 5,5 proc.

Pajamos iš kabelinės televizijos, mikrobangų daugiakanalės televizijos, radijo ir televizijos programų siuntimo paslaugų teikimo bei laidinio radijo segmentų bendroje elektroninių ryšių sektoriaus pajamų struktūroje sudaro nedidelę dalį, nesiekiančią 4 proc. Tačiau analizuojant audiovizualinės rinkos pajamų vertinę išraišką, pirmąjį 2008 m. pusmetį, palyginti su 2006 m. I pusmečiu, šio segmento pajamos išaugo 32,9 proc. iki 57,9 mln. Lt.

2008 m. I pusmetį Lietuvoje skaitmeninės televizijos paslaugas, naudojant IP technologijas (IPTV), teikė 3 bendrovės. IPTV abonentų skaičius siekė 28,3 tūkst. ir per metus išaugo 2,5 karto. Licencijas transliuoti plačiajuosčio ryšio tinklais, kurios yra išduodamos be konkurso, Lietuvos radijo ir televizijos komisija iš viso yra išdavusi dešimčiai bendrovių.

Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos duomenimis[10], skaitmeninės televizijos paslaugas kabelinės ir mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklais šiuo metu teikia 12 ūkio subjektų trylikoje Lietuvos miestų. Skaitmeninės televizijos paslaugomis, teikiamomis kabelinės ir mikrobangų daugiakanalės televizijos tinklais, 2008 m. I pusmetį naudojosi 29,2 tūkst. vartotojų, nuo 2007 m. pabaigos šis skaičius išaugo 2,4 karto.

Skaitmeninės palydovinės televizijos signalas gali būti priimamas visoje Lietuvoje. 2002 m. sausio 1 d. mokamas televizijos paslaugas pradėjusi teikti VIASAT – kol kas vienintelis skaitmeninės palydovinės televizijos paslaugų teikėjas Lietuvoje, siūlantis daugiau kaip 40 koduotų televizijos ir 10 radijo programų bei galimybę priimti visas VIASAT transliuojamas nekoduotas televizijos ir radijo programas. 2008 m. sausio 1 d. VIASAT deklaravo Baltijos šalyse turinti apie 164 tūkst. abonentų.

Pagal 2008 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Analoginės antžeminės televizijos išjungimo ir skaitmeninės televizijos skatinimo Lietuvoje programą, galutinai nuo analoginio antžeminio prie skaitmeninio transliavimo bus pereita 2012 m. spalio 29 d. Nuo tada televizijos programos analoginiais antžeminiais tinklais nebebus transliuojamos. Šiuo metu Lietuvoje skaitmeninės antžeminės televizijos programas jau gali matyti apie 85 proc. Lietuvos gyventojų, o iki 2009 m. pradžios bent vienas skaitmeninės TV tinklas turėtų aprėpti ne mažiau kaip 95 proc. Lietuvos teritorijos.

Apibendrinant Lietuvos ryšių rinkos plėtros tendencijas, galima teigti, kad elektroninių ryšių sektoriuje ir toliau vyksta sparti technologinė plėtra bei išlieka investicijų į elektroninių ryšių infrastruktūrą augimas, o taip pat stebimas spartus audiovizualinio ir interneto bei plačiajuosčio ryšio segmentų vystymasis.


[1] Abonentai, kurie nors vieną kartą per paskutiniuosius tris mėnesius pasinaudojo judriojo ryšio paslaugomis arba sumokėjo mokesčius.

[2] Remiantis Bendrųjų vertimosi elektroninių ryšių veikla sąlygų aprašu (Žin., 2006, Nr. 131-4976), fiksuoto telefono ryšio abonentų skaičių sudaro telefono ryšio linijų, naudojamų fiksuoto telefono ryšio paslaugų teikimui, skaičius ir abonentų, kuriems fiksuoto telefono ryšio paslaugos buvo teikiamos naudojant kitų operatorių teikiamą prieigą, skaičius.

[3] Progress Report on the Single European Electronic Communications Market 2007 (13th Report), European Commission, Brussels, 2008.

[4] Progress Report on the Single European Electronic Communications Market 2007 (13th Report), European Commission, Brussels, 2008.

[5] European Electronic Communications Regulation and Markets 2004 (10th Report), Brussels, 2004; .European Electronic Communications Regulation and Markets 2005 (11h Report), European Commission, Brussels, 2006; European Electronic Communications Regulation and Markets 2006 (12th Report), European Commission, Brussels, 2007; Progress Report on the Single European Electronic Communications Market 2007 (13th Report), European Commission, Brussels, 2008.

[6] Progress Report on the Single European Electronic Communications Market 2007 (13th Report), European Commission, Brussels, 2008.

[7] Progress Report on the Single European Electronic Communications Market 2007 (13th Report), European Commission, Brussels, 2008.

[8] Commission staff working document accompanying document to the Communication from the Commission to the European Parliament, the Council, the European Economic and Social Committee and the Committee of the Regions, „Future networks and the internet. Indexing Broadband Performance“, SEC(2008) 2507, Brussels, September 2008.

[9] European Commission, E-Communications Household Survey, June 2008.

[10] http://www.lkta.lt/lktas/lt.php?stv-teikejai 

 

Asociacija „INFOBALT“Akademijos g. 2 - 519/520, LT-08412 Vilnius.
Tel.: (8-5) 2 622 623, faksas: (8-5) 2 622 624. El. paštas: office (eta) infobalt.lt
Į viršų