INFOBALT
<< Įžanga Archyvas >> EnglishDeutschРусский

Penkios svarbiausios Lietuvos IT sektoriaus raidos tendencijos

Septynerius metus trukęs Lietuvos ekonomikos augimas trumpam stabtelėjo, pasitikdamas tarptautinę finansinę krizę. Ekonominiai iššūkiai paskatino naujai suformuotą Vyriausybę peržiūrėti ekonomikos strategiją – technologinių kompanijų investicijų pritraukimas, mokslo ir technologijų parkų plėtra bei IT paslaugų ir produktų eksportas tampa svarbiausiais prioritetais. Kita vertus, visas IT sektorius, pasinaudojęs septynerius metus trukusia ekonomikos plėtra, iš esmės sustiprėjo – informacinių technologijų, interneto ir telekomunikacijų rinkos išaugo kelis kartus.

Kineskopinių televizorių eksportuotojus keičia mobiliųjų technologijų ir programinių paslaugų eksporto kompanijos. Tarptautinės programavimo kompanijos kuria savo filialus Lietuvoje. Mes stebime besikeičiančias Lietuvos IT sektoriaus tendencijas (BVP augimo grafikas).

Kuriamas stiprus IT specialistų branduolys

Tarptautinės programavimo kompanijos „Bentley Systems“, „TietoEnator“, „IBM“, „Microsoft“ „Computer Sciences Corporation“, „Affecto Group“, „Proact“ Lietuvoje įdarbino šimtus programuotojų.

„Labai ieškojome gerų informacinių technologijų įgūdžių turinčių <...> žmonių – jų radome Lietuvoje“, – sako Mary Jo Morris, „CSC World Sourcing“ prezidentė.

Kasmet visos aukštosios mokyklos parengia daugiau nei 1400 IT specialistų. Tai geriausias rodiklis iš visų ES šalių, jei lygintume IT absolventų kiekį 1000 gyventojų. Vien programiniame sektoriuje dirba apie 10 000 profesionalų. Žinoma, Lietuvos aukštųjų mokyklų rengiamų absolventų kvalifikacija kol kas nesiekia geriausių pasaulio universitetų lygio. Tačiau tiek vietinės didelę patirtį turinčios programavimo kompanijos, tiek tarptautinės suteikia naujiems IT specialistams aukšto lygio technologinių žinių. Per kelerius metus jie tampa profesionaliais projektų vadovais, programuotojais, sistemų administratoriais.

Iš viso Lietuvoje 2007 metų pabaigoje veikė 1777 įmonės, jose dirbo 25 000 darbuotojų. IT sektoriuje vyrauja mažos įmonės, turinčios iki 9 samdomų darbuotojų. Tokių įmonių buvo 82%. Vidutinės ir didžiosios įmonės, turinčios 50 ir daugiau darbuotojų, sudarė 5% visų įmonių, tačiau jose dirbo 64% visų dirbančiųjų.

Vienas svarbiausių pastarųjų metų IT sektoriaus raidos žingsnių – Lietuvoje įsikūrę technologiniai parkai, kurie sujungė IT bendrovių, mokslo tiriamųjų institutų, gamybos įmonių ir aukštųjų mokyklų būsimus specialistus į vieną komandą. Šiuo metu jau veikia penki technologiniai parkai: Visorių IT parkas, Saulėtekio slėnis, Technopolis ir kiti. Tai savo mastais ir lėšomis didžiausias Lietuvoje vykdomas mokslo ir verslo sinergijos projektas.

Tai, kad Lietuvos IT bendrovių kvalifikacija atitinka aukščiausius keliamus reikalavimus, įrodo stambiausių užsakovų vardai – „DeutchBank“, kuriam programavimo paslaugas teikia „Alna Software“, „Nokia“, kurios partnere tapo telekomunikacinių produktų kūrėja ir gamintoja „Teltonika“, „Bentley Sytems“, jau dvylika metų dirbanti su Lietuvos programuotojais.

IT rinka – perėjimas nuo spartaus augimo į stabilią plėtrą

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, 2007 m. Lietuvos IT sektoriaus dalis visos šalies BVP sudarė 3,7%, o visa IT sektoriaus produkcija (angl. output of IT sector) siekė 1608 mln Eur (5550 mln. Lt). Tiesioginės užsienio investicijos IT sektoriuje 2007 metais sudarė 985.08 mln. Eur (3401,3 mln. Lt). Didžioji dalis šių investicijų – 81,3 procento – teko telekomunikacijų įmonėms. Tarp investuotojų pirmauja Danija – 580,63 mln. Eur (58,9% visų TUI), Švedija 189,56 mln. Eur (19,2%), Suomija – 63,63 mln. Eur (6,5%).

Jeigu įvertintume visų Lietuvos IT įmonių prekybos raidą per pastaruosius penkerius metus, pastebėtume kelias tendencijas.

Pirma – ryškų IT didmeninės prekybos augimą. 2004 metais šis sektorius augo 34%, 2005 metais – 52,4%, 2006 m. – 18,2%, 2007 m. – 17,2%. Šį IT vartojimo šuolį visų pirma lėmė intensyvus bankų kreditavimas, taikomos mokestinės lengvatos gyventojams, įsigijusiems pirmąjį kompiuterį, spartus naujų darbo vietų kūrimas verslo įmonėse ir valstybinėse organizacijose.

Antra – vidutiniškai 25% per metus augo programinės įrangos kūrimo ir IT infrastruktūros diegimo paslaugų apimtis.

Trečia – stabiliai augo telekomunikacijų sektorius, kuris tebedominuoja IT pardavimo srityje. Tiesa, iki 2008 metų augimas buvo sąlygotas aršios konkurencijos dėl naujų vartotojų. Artimiausių metų telekomunikacijų rinkos plėtrą skatins 3G ir planuojamos 4G telekomunikacijų paslaugos.

Ekonominio bumo metais IT importas pranoko eksportą. 2007 metais IT sektoriaus eksportas sudarė 4,4% bendro Lietuvos eksporto, arba 552,54 mln. Eur (1910 mln. Lt). O importuota prekių už 1175 mln. Eur (4,057 mlrd. Lt). Kita vertus, buvo užfiksuotas stabilus programinių paslaugų ir telekomunikacinės įrangos gamintojų eksporto didėjimas. Naujos Lietuvos Vyriausybės vienas iš ekonominės politikos prioritetų – aukštųjų technologijų eksportas. Tuo tikslu skiriamos valstybės investicijos į technologijų parkų kūrimą. Prognozuojama, kad IT eksportas kiekvienais metais augs 10–15%.

Svarbiausi Lietuvos IT eksporto partneriai: per 2007 m. daugiausia IT prekių eksportuota į Rusiją (22,2%), Latviją (21,0%), Estiją (12,9%). Daugiausia importuota iš Nyderlandų (16,1%), Vokietijos (12,8%), Suomijos (11,6% viso IT prekių importo).

2008 m. rugsėjo ir spalio mėnesiais buvo vykdoma asociacijos „Infobalt“ narių apklausa, norint įvertinti Lietuvos IRT sektoriaus eksporto potencialą. Apklausos metu buvo siekiama surinkti išsamesnę informaciją apie Lietuvos IRT įmonių eksportą tam tikrose srityse.

Pagal apklausoje pateiktus duomenis, įmonės savo pastangomis daugiausia sukuria:

  • IRT paslaugų srityje – IT konsultavimo ir programavimo paslaugų užsakovui;
  • IRT programinės įrangos srityje – CRM, bendradarbiavimo ir darbo procesų valdymo sistemų;
  • IRT aparatinės įrangos srityje – elektroninių inžinerinių sistemų, telekomunikacinės, tinklų, matavimo ir panašios įrangos.

Telekomunikacijų sektorius pirmauja Europoje

Dėl įtemptos konkurencijos Lietuvos mobiliojo ryšio abonentų skaičius per pastaruosius penkerius metus padidėjo iki 147 šimtui gyventojų (grafikas). Šis rodiklis yra antras po Liuksemburgo tarp visų Europos šalių. Reikia paminėti, kad 81% tiesioginių užsienio investicijų į IT sektorių pritraukė telekomunikacijų sektorius. Visos investicijos į telekomunikacijų sektorių 2007 metų pabaigoje siekė 801 mln. Eur (2 766,2 mln. Lt). Mobiliojo ryšio rinkoje dominuoja trys bendrovės: „Omnitel“, „Tele2“ ir „Bitė“, fiksuotojo ryšio – operatorius TEO LT, valdomas švedų bendrovės „TeliaSonera“.

Mobiliojo ryšio naudotojų skaičius nuo 2000 metų iki 2007 metų išaugo 9,7 karto. Šiuo metu mobiliųjų paslaugų teikėjai kiekybinį rinkos užvaldymą naudoja naujos kokybės paslaugoms. Lietuva viena pirmųjų pasaulyje įdiegė mobilųjį elektroninį parašą. Įmonės ir gyventojai aktyviai naudojasi mobiliąja bankininkyste. Tai savo ruožtu paspartino elektroninės komercijos plėtrą.

Telekomunikacijų bendrovės turėjo įtakos sparčiai interneto plėtrai per pastaruosius penkerius metus. 2003 metais tik 6,2 proc. namų ūkių turėjo interneto prieigą, o 2008 metais jau 47 proc. naudojosi internetu. Beveik pusė visų abonentų naudojasi plačiajuosčio ryšio paslauga. Labai sparčiai auga mobiliojo interneto paklausa.

Lietuva – viena pirmųjų šalių, kurioje pradėtas diegti 4G ryšys. Nuo 2009 metų kovo mėnesio AB Lietuvos radijo ir televizijos centras teikia WiMAX technologijos pagrindu veikiančias interneto paslaugas. Telecentro specialistai, atliekantys bazinių stočių testavimus, džiaugiasi ypač gerais ir lūkesčius pranokstančiais rezultatais – reali duomenų perdavimo greitaveika vartotojui siekia iki 10 Mb/s ir tai ne riba. Judrusis WiMAX (angl. Worldwide Interoperability Microwave Access) yra ketvirtos kartos (4G) judriojo ryšio technologija, kurios pagrindas yra pačios inovatyviausios radijo ryšio technologijos. Tinklas vėliau bus plėtojamas ir kituose didžiuosiuose Lietuvos miestuose.

Viešosios paslaugos – Lietuva vejasi stipriausias ES nares

Verslui skirtų viešųjų paslaugų dalis 2008 metais siekė 75%, skaičiuojant pagal Europos Sąjungos patvirtintą metodiką, o gyventojams skirtų elektroninių viešųjų paslaugų dalis sudaro 51%.

2007 metais 20% 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų internetu kreipėsi į viešojo administravimo institucijas (2006 m. rodiklis – 14%). Viešojo sektoriaus institucijų interneto svetainėse žmonės dažniausiai lankosi norėdami rasti bendros informacijos apie instituciją, jos veiklos sritis (tai daro 68% interneto svetainių lankytojų), rasti bendros informacijos apie institucijos teikiamas viešąsias paslaugas, jų gavimo tvarką (37%), rasti dominančios teisinės arba administracinės informacijos (36%). Didėja naudojimosi el. paslaugomis apimtys: tyrimo duomenimis, 28% viešojo sektoriaus interneto svetainių lankytojų teikė elektroniniu būdu užpildytas formas ar kitą informaciją, reikalingą el. paslaugai gauti, 25% elektroniniu būdu siuntėsi formas, reikalingas institucijos teikiamoms paslaugoms gauti. Daugiausiai gyventojai naudojosi el. paslaugomis, susijusiomis su pajamų mokesčiu (jomis naudojosi 44% viešojo sektoriaus interneto svetainių lankytojų), darbo paieška (27%), mokymusi (19%), teisinės informacijos paieška (18%) ir transportu (18%). Reikalingiausiomis gyventojai laiko pajamų mokesčio (40%), darbo paieškos (32%) ir susijusias su sveikatos apsauga (24%) el. paslaugas.

Elektroninė komercija – lūžio metas

Elektroninė prekyba Lietuvoje jau skaičiuoja pirmojo dešimtmečio istoriją. Vienos pirmųjų Lietuvoje elektroninės prekybos sistemas pradėjo naudoti Lietuvos IT didmeninės kompanijos. Bendra IT didmenos apyvarta dabar siekia daugiau nei 580 mln. Eur (2 mlrd. Lt) per metus. Kiek vėliau imtasi ir vaistų didmeninės prekybos – bendrovė „SKS Vaistai“ iki šiol aptarnauja 700 vaistinių tinklą. Pastaraisiais metais labai aktyviai plinta mažmeninė elektroninė prekyba. Nors 2007 metais tik 7% visų gyventojų buvo naudojęsi el. parduotuvių paslaugomis, tačiau jau dabar veikia keli šimtai el. prekyviečių.

Didžiausią apyvartą pasiekia lėktuvo bilietus platinančios bendrovės. El. parduotuvė „Greitai.lt“ pripažinta geriausia Lietuvoje mažų įmonių kategorijoje – dešimties žmonių komanda per metus pasiekė 29 mln. Eur (100 mln. litų) apyvartą. Ji išplėtė savo veiklą už Lietuvos ribų, bilietai parduodami taip pat Latvijos, Estijos ir Ukrainos rinkose.

Sėkmė lydi el. parduotuves, parduodančias internetu bilietus į renginius. Bendrovė „Bilietai.lt“ per 2008 metus pasiekė 8,4 mln. Eur (35 mln. Lt) apyvartą. Lietuvoje veikia kelios dešimtys elektroninių knygynų, elektronikos prekių interneto parduotuvės, drabužių ir maisto parduotuvės.

Bendras interneto naudotojų skaičius Lietuvoje 2008 metais viršijo 51 procentą. Prognozuojamas esminis lūžis mažmeninėje elektroninėje prekyboje. Tikimasi, kad internetu perkančių žmonių skaičius didės po 30% kasmet.

„Eurostat“ duomenimis, pagal įmonių apyvartos dalį, tenkančią el. komercijai internete, iš ES valstybių 2007 m. Lietuva nusileido tik Airijai ir Anglijai.

E. prekyba įmonėse Gavo užsakymų internetu Pirko internetu
  2005 m. 2006 m. 2007 m. 2005 m. 2006 m. 2007 m.
ES 27 12 14 15 24 28 29
Airija 21 23 27 41 53 55
Austrija 10 15 18 22 37 42
Belgija 16 15 18 18 16 43
Bulgarija ... 2 1 ... 3 3
Čekijos Respublika 13 8 9 21 17 22
Danija 32 34 33 32 34 36
Estija 8 14 7 13 17 13
Graikija 7 7 6 14 11 8
Ispanija 3 8 8 4 15 16
Italija 3 3 2 4 10 10
Jungtinė Karalystė 25 30 29 51 51 49
Kipras 4 6 7 15 10 12
Latvija 1 2 2 1 3 5
Lenkija 5 9 9 9 16 13
Lietuva 6 13 14 7 17 18
Liuksemburgas 10 11 13 22 30 34
Malta 16 14 16 33 25 27
Nyderlandai 14 23 26 20 32 36
Portugalija 9 7 9 12 14 12
Rumunija ... 2 3 ... ... 8
Slovakija 7 ... 5 7 ... 8
Slovėnija 12 11 10 15 18 21
Suomija 17 14 15 19 23 19
Švedija 23 24 27 41 44 48
Vengrija 4 9 4 5 11 7
Vokietija 16 18 24 41 48 52

 

Asociacija „INFOBALT“Akademijos g. 2 - 519/520, LT-08412 Vilnius.
Tel.: (8-5) 2 622 623, faksas: (8-5) 2 622 624. El. paštas: office (eta) infobalt.lt
Į viršų