INFOBALT
<< Įžanga Archyvas >> EnglishDeutschРусский

Lietuvos žinių visuomenės plėtros procesų apžvalga

Saulė Jokūbauskienė,
Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV,
Informacijos sklaidos ir ES reikalų skyriaus vedėja
Apžvalga „Infobalt“ leidiniui

 

Įžanga

Informacinės ir ryšių technologijos (toliau – IRT) yra galingas ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo veiksnys. Šiuolaikiniame pasaulyje siekis ugdyti žinių visuomenę, sukurti globalią žiniomis grįstą ekonomiką – vienas svarbiausių Informacinės ir žinių visuomenės politikos tikslų, labiausiai išsivysčiusių šalių ūkio raidą lemiantis veiksnys.

Vienas iš „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“[1] prioritetų - integruotos Europos informacinės visuomenės, kuri skatintų ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, atitinkantį darnų vystymąsi ir teikiant pirmenybę geresnėms viešosioms paslaugoms ir gyvenimo kokybei.

Informacinėje visuomenėje pastaruoju metu technologinė pažanga yra itin ženkli, IRT įžengia į visuotinio pritaikymo etapą, kuris iš esmės keičia mūsų darbo, gyvenimo ir bendravimo būdą. Didelis informacijos kiekis tampa prieinamas naujais, įvairiais formatais ir gali būti pateiktas nepriklausomai nuo vietos ir laiko bei pritaikomas pagal atskirų asmenų poreikius. Technine prasme vyksta ryšių tinklų, visuomenės informavimo priemonių, turinio, paslaugų ir įrenginių skaitmeninė konvergencija.

Lisabonos strategijos pagrindinis tikslas – per 10 metų Europos Sąjungą (toliau vadinama – ES) paversti „konkurencingiausia ir dinamiškiausia žinių pagrindu augančia ekonomika pasaulyje“, spartinant technologinę pažangą, kuriant žinių visuomenę, atliekant būtinas ekonomines reformas ir mažinant socialinę atskirtį. Tad skatinama IRT sektoriaus plėtra, tęstinis Lisabonos strategijos tikslų įgyvendinimas mažina šalies ekonominio išsivystymo lygio atsilikimą nuo ES šalių vidurkio.

Ekonomikos augimo veiksniais laikomi darbo jėga, kapitalas, žinios ir verslumas. Visų šių veiksnių išvystymo lygis bei panaudojimas ekonominėje veikloje lemia pagrindinę šalies ilgalaikės subalansuotos ūkio plėtros sąlygą – šalies ūkio konkurencingumą tarptautiniu mastu.

IRT tampa plačiau naudojamos ir naudingesnės didesniam žmonių ratui. Tačiau šiuo metu daugiau nei pusė ES gyventojų nepasinaudoja šia nauda arba IRT yra jiems nepasiekiamos.

E. įtrauktis – esminis veiksnys, padedantis siekti „i2010 – Europos informacinės visuomenės augimui ir užimtumui skatinti“ iniciatyvos ekonominės ir socialinės pažangos tikslų, taigi ir įgyvendinti Lisabonos darbotvarkę. E. įtrauktis – tai veikla, kurią vykdant siekiama sukurti įtraukiąją informacinę visuomenę, tai yra, informacinę visuomenę visiems[2]. Tikslas – sudaryti galimybes visiems pageidaujantiems žmonėms visapusiškai dalyvauti informacinėje visuomenėje, nepaisant asmeninių ar socialinių kliūčių. E. įtrauktis būtina siekiant socialinio teisingumo ir užtikrinant lygybę žinių visuomenėje. Taip pat dėl ekonominių priežasčių būtina visapusiškai panaudoti informacinės visuomenės potencialą, siekiant didesnio produktyvumo ir sumažintos socialinės ir ekonominės atskirties sąnaudos. Galiausiai sukūrus įtraukiąją informacinę visuomenę, IRT sektoriui atsiveria daugybė rinkos galimybių.

Žinių ekonomika ir el.verslas

Žinių ekonomikoje ypač svarbus IRT naudojimas. Inovatyvumas informacinėje visuomenėje priklauso nuo tinkamos infrastruktūros ir gyventojų gebėjimo naudotis IRT. Interneto prieigos ir kompiuterinio raštingumo rodikliai leidžia daryti išvadas apie šalies gyventojų ir verslo įmonių pajėgumą pasinaudoti naujomis galimybėmis.

Eurostat duomenimis 2007 m. Lietuvoje IRT mokslinių tyrimų ir plėtros intensyvumas – 0,9 proc., o tai yra 6 kartus mažesnis, negu ES valstybių narių vidurkis (6,1 proc.). Atsilikimą nuo ES valstybių narių vidurkio sąlygoja tai, jog inovacijų sistema yra fragmentiška ir nepakankamai išvystyta, trūksta bendradarbiavimo tarp verslo sektoriaus ir mokslinių tyrimų organizacijų, netinkamas žinių ir turimo žmogiškojo potencialo panaudojimas inovacijoms kurti: pritaikomumas, intelektinė nuosavybė. IRT tyrimai turi būti orientuoti į augančią skirtingų technologijų sąveiką, tai skatins IRT srities inovacijų kūrimą, technologinę konvergenciją. Sėkmingam IRT tyrimo rezultatų panaudojimui reikalingos ne tik inovatyvios technologijos, bet ir inovatyvūs verslo modeliai.

Lietuvos įmonės 2008 m., palyginti su 2007 m., kompiuterius ir internetą naudojo dar intensyviau. Statistikos departamento duomenimis 2008 m. pradžioje kompiuterius naudojo 94,8 proc. apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių, turinčių 10 ir daugiau darbuotojų (palyginti su 2007 m. – 90,5 proc.). 2008 m. pradžioje internetu naudojosi 92,7 proc. apdirbamosios gamybos ir paslaugų sektoriaus įmonių (palyginti, 2007 m. – 88,4 proc.). Mažiau kompiuteriais naudojosi nedidelės įmonės, turinčios iki 50 darbuotojų (93,4 proc.). Vidutinės (nuo 50 iki 250 darbuotojų) ir didelės (daugiau kaip 500 darbuotojų) įmonės kompiuterius darbe naudojo daug aktyviau - atitinkamai 99,5 ir 100 proc. 2008 m. internetu naudojosi visos didelės įmonės, 99,1 proc. - vidutinio dydžio ir 91 proc. - smulkių įmonių.

Lietuvos visuomenei trūksta pasitikėjimo elektronine erdve, kuri vis dar suvokiama kaip informacijos šaltinis, o ne vieta verslo operacijoms.

Lietuvos gyventojai kol kas elektroninės komercijos teikiamomis galimybėmis naudojasi labai mažai. 2008 m. pradžioje prekes ir paslaugas asmeniniais tikslais internetu pirko ar užsakė tik 4,1 proc. visų Lietuvos gyventojų, arba 7,1 proc. interneto naudotojų.

Įmonių IRT naudojimo palyginimas su ES valstybėmis narėmis

Pažymėtina, kad Lietuvos įmonės mažiau naudojasi IRT, lyginant su ES valstybių narių vidurkiu. ES (27 valstybių narių vidurkis) 93 proc. įmonių turėjo prieigą prie interneto, o Lietuvoje – 89 proc[3]. Per pastaruosius kelerius metus pastebimas šio rodiklio kitimas Lietuvos naudai. Per atitinkamą laikotarpį Lietuvos įmonių, kurios turėjo prieigą prie interneto, padaugėjo 9,9 procentinio punkto, tuo tarpu ES valstybėse narėse – 5,7 procentinio punkto.

Šaltinis: Eurostat

Tačiau tam tikruose IRT naudojimo versle rodikliuose Lietuva vis dar smarkiai atsilieka nuo kitų ES valstybių narių. Lietuvoje yra mažai įmonių, turinčių savo interneto svetainę. Eurostat duomenimis Lietuvoje savo interneto svetainę 2007 m. turėjo 48 proc. įmonių, ES vidurkis - 63 proc., tai rodo, kad įmonės nepakankamai investuoja į savo IRT plėtrą, mažiau ieško informacijos pateikimo apie save arba naujų verslo plėtros būdų. Pagrindiniai šios problemos sprendimo būdai – elektroninio verslo sprendimų kūrimas ir plėtra įmonėse, įmonių motyvacijos naudotis IRT skatinimas, sudarant sąlygas viešųjų elektroninių paslaugų teikimui.

Šaltinis: Eurostat

Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas

Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV 2007 m. užsakyto tyrimo duomenimis[4] 19,8 procentų 15–74 metų amžiaus Lietuvos gyventojų buvo nors kartą kreipęsi internetu į viešojo administravimo institucijas (tai yra lankęsi jų interneto svetainėse), 5,5 proc. Lietuvos gyventojų elektroniniu būdu naudojosi ne žemesnio negu trečio lygio viešojo administravimo paslaugomis. Viešųjų paslaugų teikimas priklauso nuo valstybės institucijų naudojimosi IRT.

Šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų, besilankančių viešojo administravimo institucijų interneto svetainėse, ieško bendros informacijos apie instituciją ir jos veiklos sritis - 67,5 proc., ieško informacijos apie institucijos teikiamas viešąsias elektronines paslaugas – 36,5 proc., ieško teisinės administracinės informacijos – 36 proc., pateikia elektroniniu būdu užpildytas formas ar kitą informaciją, reikalingą viešajai elektroninei paslaugai gauti – 27,8 proc.

Lietuvos gyventojams, kurie naudojasi internetu, aktualiausios elektroniniu būdu teikiamos paslaugos, yra šios: susijusios su pajamų mokesčio deklaravimu (40,3 proc.), darbo paieška (31,8 proc.), sveikatos apsaugos paslaugomis (23,6 proc.).

Daugumos šalies gyventojų nuomone, viešųjų ir administracinių paslaugų teikimas elektroniniu būdu sudaro sąlygas tvarkyti reikalus su viešojo administravimo institucijomis patogesnėse vietose (pavyzdžiui, namuose ar darbo vietoje), patogiu metu ir gauti paslaugą greičiau negu kitu įmanomu būdu.

2007 m. Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV atliko pagrindinių viešo administravimo paslaugų, kurios pasiekiamos internetu, tyrimą. Tyrimo metu buvo nagrinėjama 20 pagrindinių viešųjų paslaugų, iš kurių 12 yra skirtos piliečiams, 8 – verslui. Atliekant tyrimą buvo vertinami penki viešųjų paslaugų perkėlimo į elektroninę erdvę perkėlimo lygiai (anksčiau būdavo vertinami keturi lygiai). Viešosios paslaugos perkėlimo į elektroninę erdvę penktas lygis yra tada, kai viešosios elektroninės paslaugos teikiamos automatiškai panaudojant praeities registraciją ir duomenis apie paslaugų vartotoją, tokiu būdu atsisakant pakartotinio duomenų įvedimo.

Tyrimo metu nustatyta, kad bendras pagrindinių viešųjų ir administracinių paslaugų, pasiekiamų internetu, rodiklis Lietuvoje – 63,1 procento (viešųjų paslaugų piliečiams vidurkis – 51,2 procento, verslui – 75 procentai). Geriausiai išvystytos viešosios elektroninės paslaugos Lietuvoje – susijusios su pajamų, pridėtinės vertės mokesčio, pelno mokesčių deklaravimu, muitinės deklaravimu, darbo paieška. Minėtos paslaugos perkeltos į elektroninę erdvę 100 procentų.

Ryšių infrastruktūros vystymas

Plėtojant žinių ekonomiką vienas svarbiausių uždavinių saugios ryšių infrastruktūros sukūrimas. Komisijos komunikato Europos Parlamentui, tarybai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetui ir regionų komitetui „Ruošiantis Europos skaitmeninei ateičiai.i2010 laikotarpio vidurio peržiūros“ (COM(2008) 199 galutinis) duomenimis plačiajuosčio ryšio kaina Lietuvoje lyginant su ES šalimis yra viena aukščiausių (Lietuva yra trečioje vietoje pagal plačiajuosčio ryšio kainą) ir siekia 42 eurus už 1 Mb, o ES vidurkis – 33 eurai už 1 Mb.

Ryšių reguliavimo tarnybos duomenimis plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų skaičius 2008 m. II ketvirtį sudarė 546,2 tūkst. ir per paskutinį ketvirtį išaugo 2,9 proc., o per metus 26,6 proc. Plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100-ui gyventojų) 2008 m. II ketvirtį siekė 16,3 proc.

Šaltinis: Ryšių reguliavimo tarnyba

Plačiajuosčio ryšio skvarba (abonentų skaičius 100-ui gyventojų), įskaitant ir abonentus, prisijungusius judriuoju telefono ryšio tinklu, 2008 m. II ketvirčio pabaigoje buvo 18,7 proc.

Abonentų, kurie buvo prisijungę prie interneto judriuoju telefono ryšio tinklu, naudojant kompiuterį, ir mokėjo už interneto paslaugas pagal mokėjimo planus, skirtus naudotis internetu kompiuteryje (pvz. Omni Connect, Vodafone Mobile Connect) bendras skaičius 2008 m. birželio 30 d. buvo 80,2 tūkst., per I ketvirtį išaugo 11,6 proc.

Kompanijos „Point Topic‘s World“ 2007 m. birželio 30 d. parengtos plačiajuosčio ryšio ataskaitos duomenimis plačiajuosčio ryšio skvarba kinta nuo 8,9 iki 37,1 prijungimų 100-ui gyventojų. Didžiausia plačiajuosčio ryšio skvarba iš Europos šalių Danijoje, Nyderlanduose, Norvegijoje, Šveicarijoje, mažiausia Slovakijoje, Lenkijoje, Rumunijoje. Kompanijos „Point Topic‘s World“ duomenimis, per pastaruosius metus plačiajuosčio ryšio skvarba daugiausiai išaugo Maltoje (5,8 proc.), Graikijoje (5,5 proc.), mažiausiai skvarba išaugo Portugalijoje (0,4 proc.), Nyderlanduose (0,4 proc.).

Šaltinis: Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba (remiantis kompanijos „Point Topic‘s World“ parengta plačiajuosčio ryšio statistika)

Remiantis Pasaulio ekonomikos forumo informacinių technologijų ataskaita, Lietuva IRT srityje pakilo iš 39 į 33 vietą[5].

Ataskaitoje naudojamas indeksas nustato šalių pasirengimą naudoti IRT, atsižvelgiant į tris dimensijas: bendrą verslo, reguliavimo ir infrastruktūros aplinką IRT; gyventojų, verslo ir valdžios pasiruošimą naudoti IRT; realų IRT naudojimą. Šių metų ataskaitoje ypatingas dėmesys skiriamas inovacijoms.

Lietuvai, kaip ir 2006-2007 m., atitenka aukščiausi balai pagal mobiliųjų telefonų naudotojų skaičių – pasaulyje ji užima antrąją vietą. Pagal e. dalyvavimo indeksą Lietuva užima 19 vietą (2005 m. - 68) . E. dalyvavimo indeksas parodo valstybės teikiamos informacijos ir paslaugų, skirtų įtraukti piliečius į viešąją politiką, kokybę ir naudingumą. Pagal e. valdžios pasirengimo indeksą Lietuva - 28 vietoje (2005 m. - 40). Šis indeksas, apimantis internetinius tinklalapius, telekomunikacijų infrastruktūrą ir žmogiškuosius išteklius, atskleidžia valstybių pasirengimą IRT teikiamoms galimybėms.

Geriausi ataskaitos reitingai tenka Danijai, užimančiai pirmąją vietą, Švedijai (2) ir Šveicarijai (3). Kaimynė Latvija nukrito per dvi vietas ir užima 44 vietą, Estija liko 20 vietoje.

Tuo tarpu Europos Komisija paskelbtoje 13-oje bendrojoje telekomunikacijų rinkoje padarytos pažangos ataskaitoje teigia, kad Danija, Suomija, Nyderlandai ir Švedija pagal plačiajuosčio ryšio diegimą pirmauja pasaulyje: 2007 m. pabaigoje plačiajuosčio ryšio skverbties mastas jose viršijo 30%[6].

2007 m. liepos mėn. minėtose ES šalyse, Jungtinėje Karalystėje, Belgijoje, Liuksemburge ir Prancūzijoje plačiajuosčio ryšio skverbtis buvo didesnė nei JAV (22,1%). Komisijos telekomunikacijų rinkos ataskaitoje teigiama, kad 8 ES valstybės narės pagal plačiajuosčio ryšio skverbtį lenkia JAV.

2007 m. ES nutiesta 19 mln. naujų plačiajuosčio ryšio linijų. Kitaip tariant, kasdien prie plačiajuosčio ryšio tinklo prisijungdavo po daugiau kaip 50 000 namų ūkių. Plačiajuosčio ryšio sektoriuje gauta apie 62 mlrd. EUR pajamų, o bendras skverbties mastas Europoje pasiekė 20%.

„Europos reguliavimo modeliu siekiama didinti konkurenciją telekomunikacijų rinkoje, ir tai pradeda duoti juntamos naudos, – teigė už telekomunikacijas atsakinga ES Komisijos narė Viviane Reding. – Tačiau šioje srityje dar liko neišspręstų problemų. Pirma, prieigos prie fiksuotojo ryšio tinklo sektoriuje konkurencija tebėra nedidelė: 86,5% klientų šio ryšio paslaugos vis dar teikiamos naudojantis istorinių operatorių infrastruktūra. Antra, nors telekomunikacijų technologijoms sienų ir nėra, pagrindinės ES telekomunikacijų įmonės iš užsienio rinkose vykdomos veiklos gauna tik 30% visų savo pajamų. Tai rodo, kad dar nesame sukūrę bendrosios rinkos, kuri būtų patraukli įmonėms vykdyti veiklą ir teikti paslaugas Europos mastu, tad turime dėti daugiau pastangų, kad Europoje sumažėtų reguliavimo skirtumų. Tik atvėrusi įmonėms bendrąją rinką Europa taps konkurencinga, o vartotojai galės rinktis daugiau ir įvairesnių paslaugų priimtinomis kainomis.“

Struktūrinių fondų parama informacinės visuomenės plėtrai

2004 m. Lietuva, tapusi ES nare, įgijo galimybę pasinaudoti ES struktūrinių fondų teikiama finansine parama. Viena iš ES struktūrinių fondų teikiamų finansinės paramos sričių – informacinės visuomenės plėtra.

BPD 3.3 priemonės pagrindinis tikslas - sudaryti būtinas sąlygas informacinės visuomenės plėtrai, kuri skatina ūkio plėtrą ir augimą bei perėjimą prie žinių visuomenės, kurios nariai turi galimybę ir gali veiksmingai naudotis modernių informacinių ir telekomunikacijų technologijų priemonėmis visose gyvenimo srityse.

Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie LRV, įgyvendindamas BPD 3.3 priemonę „Informacinių technologijų paslaugų ir infrastruktūros plėtra“, iš ES struktūrinių fondų finansavimą skyrė 42 projektams pagal 3 veiklos sritis: elektroninė valdžia ir elektroninės paslaugos, elektroninė infrastruktūra ir projektų dokumentacijos parengimas. Bendra sutarčių vertė (t.y. finansavimas iš ES struktūrinių fondų ir projektų vykdytojų indėlis) sudaro 258 mln. Lt. Projektus pagal BPD 3.3 priemonę galėjo įgyvendinti tik viešojo sektoriaus institucijos.

Įgyvendinus 14 elektroninės valdžios ir elektroninių paslaugų projektų, siekiama sudaryti galimybę visiems šalies gyventojams ir verslo įmonėms naudotis informacinėmis technologijomis bendraujant su valdžios institucijomis ir elektroniniu būdu gauti jų teikiamas paslaugas bei informaciją. Šių projektų vertė sudaro 53 proc. nuo bendros BPD 3.3 priemonės sutarčių vertės.

Įgyvendinami 5 elektroninės infrastruktūros projektai prisidės prie tolygios elektroninių ryšių plėtros šalyje, plačiajuosčio duomenų perdavimo tinklo vystymo, interneto prieigos užtikrinimo kaimo vietovėse, viešojo sektoriaus elektroninės infrastruktūros saugumo užtikrinimo, siekiant spręsti aktualias skaitmeninės atskirties bei informacinių technologijų saugumo problemas Lietuvoje. Šių projektų vertė sudaro 46 proc. nuo bendros BPD 3.3 priemonės sutarčių vertės.

2007 m. baigti įgyvendinti 23 projektai, skirti projektų dokumentacijai parengti. Jų metu buvo parengtos galimybių studijos projektams, kuriuos institucijos planuoja įgyvendinti, 2007-2013 metų ES struktūrinių fondų lėšomis. Šių projektų bendra vertė – 1 proc. nuo BPD 3.3 priemonės sutarčių vertės.

Išvados

Remiantis i2010 vidurio laikotarpio peržiūra „Ruošiantis Europos skaitmeninei ateičiai. i2010 laikotarpio vidurio peržiūra“[7] galima teigti, kad skaitmeninė konvergencija dabar yra tikrovė, o internetas – esminė mūsų ekonomikos ir kasdienio gyvenimo priemonė. Plačiajuostis ryšys tampa standartine ryšio priemone. Interneto turinys sparčiai vystomas – daugiausiai naujo ir vartotojų kuriamo turinio srityse.

Senėjant visuomenei būtina daugiau dėmesio skirti vyresnių darbuotojų įgūdžių tobulinimui ir kompetencijos kėlimui. Analitikai taip pat ragina didinti investicijas į mokslinius tyrimus ir plėtrą, skatinti aukštųjų mokyklų, tyrimų kompanijų bei institucijų integraciją į Europos ir pasaulio tyrimų tinklus. Taip pat siūloma iš anksto ruoštis senėjančios visuomenės neigiamiems ekonominiams ir socialiniams padariniams.

Apibendrinant apžvelgtas sritis galima teigti, kad kompiuterių ir interneto naudojimo apimtys Lietuvoje sparčiai auga, lyginant asmenų, nuolatos naudojančių internetą rodiklį Lietuvoje ir ES, pastebimas skirtumų mažėjimas. Pagrindiniai IRT naudotojai – jauno amžiaus bei miesto gyventojai. Lietuvos įmonių naudojimosi kompiuteriais ir internetu rodikliai atsilieka nuo ES. Pažymėtina, kad plačiajuosčio ryšio technologijas naudojančių abonentų skaičius didėja, Lietuvoje daugiau informacijos ir paslaugų teikiama judriojo ryšio tinklais ir judriojo ryšio telefono aparatais. Šiuo metu nedaug viešųjų paslaugų teikiama aukščiausiu galimu interaktyvumo lygiu, tokią situaciją gali įtakoti žemas gyventojų ir įmonių naudojimosi viešosiomis elektroninėmis paslaugomis lygis.

ES struktūrinių fondų parama informacinės visuomenės plėtrai yra ženkli. Investicijos į informacinės visuomenės plėtrą įtakos didėjantį IRT naudojančių Lietuvos gyventojų skaičių, mažins skaitmeninę atskirtį, skatins ekonomiką, kuri remsis naujausiomis technologijomis, prioritetinės sritys, kurioms numatomas ypatingas dėmesys - tai elektroninės infrastruktūros, elektroninio turinio ir viešųjų elektroninių paslaugų plėtra.


[1] COM(2005) 229

[2] COM(2007) 694

[3] Lietuvos informacinės visuomenės plėtros ataskaita 2007-2008 m.

[4] Duomenų šaltinis: Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie LRV užsakymu „TNS Gallup“ atliktas „Elektroninės valdžios rodiklių nustatymo“ tyrimas

[5] http://www.weforum.org/en/initiatives/gcp/

[6] http://ec.europa.eu/information_society/newsroom/

[7] COM (2008) 199

 

Asociacija „INFOBALT“Akademijos g. 2 - 519/520, LT-08412 Vilnius.
Tel.: (8-5) 2 622 623, faksas: (8-5) 2 622 624. El. paštas: office (eta) infobalt.lt
Į viršų