INFOBALT
<< Įžanga Archyvas >> EnglishDeutschРусский

Skaitmeninė Lietuva 2009

Ekonominiai iššūkiai Lietuvai suteikė progą modernizuoti savo ekonomikos variklį. Verslas, taikydamas geriausius vadybos standartus, gali atsispirti ekonominiam nuosmukiui, o valstybės ūkis bei viešasis sektorius tapti konkurencingas, lyginant su kitomis Europos ir pasaulio šalimis. Daugiau nei 120 Lietuvos IT bendrovių vienijanti asociacija „INFOBALT“ įsitikinusi, kad Lietuvos IT bendrovės yra pajėgios kurti ir eksportuoti inovatyvias technologijas bei jas tinkamai pristatyti pasaulyje. Šiame „Skaitmeninės Lietuvos“ leidinyje jums pristatysime ne vieną bendrovę, kuriančią ir eksportuojančią unikalius IT gaminius. Asociacija „INFOBALT“, aktyviai veikianti jau 15 metų, siekia padėti perspektyvioms IT įmonėms skverbtis į pasaulio rinkas. Tikrai ne viena jau dabar yra pajėgi įsilieti į pasaulinių lyderių gretas.

 

Išsilavinimas

Lietuva buvo IT flagmanė tarp aplinkinių šalių nuo pat šakos atsiradimo. Tradiciškai aukštas išsilavinimo ir mokslo lygis visais laikais traukė sumanius žmones į sostinę Vilnių. Neatsitiktinai Vilnius XX amžiaus pabaigoje buvo tapęs vienu iš IT srities centrų, aptarnaujančių aukščiausio pasaulinio lygio kosminės ir karinės pramonės objektus. Specializuoti tyrimo institutai kūrė pasaulinio lygio produktus ir rengė tokio pat lygio specialistus.

Pagal dabartinį IT specialistų ruošimo lygį Lietuva pirmauja ES – septyniuose universitetuose ir keturiolikoje kolegijų kasmet parengiama daugiausiai kvalifikuotų IT specialistų (po 300 milijonui gyventojų). Iš jų programinės įrangos sektoriuje Lietuvoje dirba apie 10 000 žmonių, sukuriančių 0,75% BVP. Negana to, per artimiausius penkerius metus šiuos skaičius planuojama padvigubinti. Be tradiciškai tarpusavyje konkuruojančių Kauno technologijos ir Vilniaus universitetų, didelį mokslinių tyrimų potencialą turi Vilniaus Gedimino technikos universitetas bei Matematikos ir informatikos institutas.

Lietuvos informatikai jau seniai neišsitenka mažoje vietinėje rinkoje. Tokių milžinų kaip IBM, „Computer Sciences Corporation“, „Affecto Group“, „Proact“ atstovybių dėka Lietuva palaipsniui tampa Šiaurės Europos šalių aptarnavimo centru, o kartu su „CID Group“, „TietoEnator“, „Asseco Poland“ Lietuvos specialistai kuria bei tobulina sudėtingas Vokietijos, Anglijos, JAV, Rytų Europos ir Rusijos klientų informacines sistemas.

IT potencialas

Lietuvos IRT pramonė yra didžiausia Pabaltijyje. 2008 metais buvo 1777 IRT sektoriaus įmonės. 2008 metais IRT sektoriaus įmonių skaičius, palyginti su 2007 m., padidėjo 9 procentais ir sudarė 2,8 procento visų nefinansinių įmonių (2007 m. – 2,7 procento). Ypač padidėjo įmonių, užsiimančių konsultavimo programinės įrangos klausimais, jos tiekimo, biuro, apskaitos ir kompiuterinės įrangos priežiūros ir remonto veikla, skaičius.

2008 metais tokių įmonių darbuotojų skaičius siekė 24 913. Palyginti su 2007 metais, 2008 metais jų skaičius padidėjo 7,1 procento ir sudarė 2,7 procento bendro darbuotojų skaičiaus (2007 m. – 3 procentus).

Mažos įmonės, kuriose dirbo iki 9 darbuotojų, dominavo (82 procentai) IRT sektoriuje. Jose dirbo apie 18 procentų visų šio sektoriaus darbuotojų. Vidutinės ir didelės įmonės, kuriose dirbo 50 ir daugiau darbuotojų, sudarė 5 procentus IRT įmonių, jose dirbo 64 procentai visų šio sektoriaus darbuotojų.

2007 metais šio sektoriaus įmonių pajamos sudarė 2205,17 milijono EUR. Palyginti su 2006 metais, IRT sektorius išaugo 10 procentų ir sudarė 4,5 procento šalies BVP. Augimas paspartėjo padidėjus įmonių, užsiimančių kompiuterių ir programinės įrangos didmenine prekyba, konsultavimu telekomunikacijų ir programinės įrangos klausimais bei jos tiekimu, apyvartai.

Mobilumas

2001 m. tik 29% lietuvių turėjo mobiliuosius telefonus (ES vidurkis tuo metu – 55%), tačiau tarp likusiųjų buvo 5,6 karto daugiau trokštančių juos įsigyti (kaip ir kitą skaitmeninę asmeninę telematinę įrangą) nei vidutiniškai ES.

Praslinkus vos penkeriems metams, 2006-ųjų pabaigoje, Lietuvai jau nebuvo lygių tarp visų Europos valstybių pagal judriojo ryšio skverbtį, tuo metu jau buvo 138 aktyvių judriojo telefono ryšio paslaugų abonentai 100-ui gyventojų. Šiuo metu net 95% 12–15 metų paauglių naudojasi mobiliaisiais telefonais. Persisotinusi telefoninio ryšio paslaugų rinka auga tik dėl išradingų ne balso paslaugų, kurių paklausa padidėja po 20% per metus.

Lietuvių aistra mobiliajam ryšiui neapsiribojo vartojimu. Technologijų kūrėjai nesnaudė ir netruko maloniai nustebinti savo sėkme. Nedidelė Lietuvos programuotojų grupė, kūrusi žaidimus vietinei rinkai, per tą patį laikotarpį virto pasaulinio lygio bendrove, per portalą „GetJar“ vienijančia didžiausią pasaulyje mobiliųjų aplikacijų platintojų ir programuotojų bendruomenę. Energingai plėsdamasi, ji 2008 m. atidarė savo atstovybę Londone ir įdarbino atstovus JAV, prestižiniame Silicio slėnyje.

Puikiai pasaulinėje rinkoje jaučiasi ir kita jauna Lietuvos bendrovė „Teltonika“, pritaikiusi GSM ryšį savo kuriamoms M2M (angl. machine to machine) elektroninėms sistemoms. „Teltonikai“ 2007 m. „Europe‘s 500“ sąraše skirta garbinga 73-ioji vieta, o jos produktai pripažįstami nuo Atlanto iki Ramiojo vandenyno. Ne vienas ekspertas prognozuoja, kad Lietuvoje gali rastis bendrovės „Nokia“ lygio įmonė.

Tyrimai

2008 metais išlaidos tyrimams ir plėtrai siekė 232,59 milijono EUR (22,1 procento daugiau nei 2007 m.). Kaip ir praėjusiais metais, pagrindinę tyrimų ir plėtros išlaidų dalį sudaro išlaidos aukštojo mokslo sektoriui – 50,6 procento bendrų tyrimų ir plėtros išlaidų, verslo sektoriui – 28,5 procento, o vyriausybiniam sektoriui – 20,9 procento. 2008 m. tyrimų ir plėtros išlaidos kaip bendro vidaus produkto procentinė dalis sudarė 0,83 procento (2007 m. jos sudarė 0,8 procento).

Vizija

Lietuva trokšta tapti žinių pramonės lydere, savo intelektinį potencialą skirdama informacinėms, lazerių technologijoms, biotechnologijoms, nanotechnologijai ir medžiagų mokslui. Iki 2015 metų šios pramonės produktai sudarys 25% BVP ir 50% eksporto.

Efektyvi pramonės, universitetinės veiklos ir strategų sąveika atsiras kuriant mokslo ir technologijų parkų branduolį, siekiant pasaulinio konkurencingumo, numatomos taisyklėmis pagrįstos verslo aplinkos, stengiantis pritraukti didesnes užsienio investicijas ir garsinti Lietuvą kaip žinių ekonomikos kraštą.

 

Asociacija „INFOBALT“Akademijos g. 2 - 519/520, LT-08412 Vilnius.
Tel.: (8-5) 2 622 623, faksas: (8-5) 2 622 624. El. paštas: office (eta) infobalt.lt
Į viršų