infobalt

 

Renginiai

reginiai

Konferencija
“Lietuvos tiesiamu ITT greitkeliu – ES link”

 

Kompiuterinių išradimų patentavimas

Kompiuterių programos autorių teisėmis yra saugomos kaip literatūros kūriniai. Neretai jų kūrimas yra ilgas ir daug investicijų reikalaujantis procesas, kurio grąža vyksta per licencijavimą. Tačiau tuomet kai jos yra įdiegtos į techninę įrangą ir yra inovatyvios, t.y.pasižymi naujoviškumu, yra išradimo lygio, turi pramoninį pritaikomumą ir sukuria techninį įnašą (technical contribution - l. svarbi ir privaloma sąlyga!!!), jos kartu su technine įranga gali būti patentuojamos kaip kompiuterinis išradimas.

 

Europoje jau egzistavo kompiuterinių išradimų patentai
Europos patentų išdavimo konvencija numato, kad kompiuteriams kaip tokiems skirtos programos nėra išradimai ir todėl jos nėra patentuojamos. Kita vertus, TRIPS sutarties 27 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad patentai turi būti išduodami visų technologijos sričių išradimams. Vadovaudamiesi šia nuostata ir atsižvelgdami į daugelio pramonės šakų priklausomybę nuo išradimų, susijusių su kompiuterių programomis, Europos patentų biuras (EPB) ir valstybių narių patentų biurai išaiškino terminą kaip tokie taip: kompiuteriu padarytus išradimus galima patentuoti, jei jie atitinka įprastinius patentabilumo kriterijus (naujoviškumas, išradimo pažangumas ir pritaikomumas pramonėje) ir jei tuo papildomai buvo sukurtas techninis įnašas. Taigi išradimai nelaikomi patentabiliais, jei nebuvo pasiūlyta jokių techninių naujovių, pavyzdžiui, išradimams nepriskiriami verslo sprendimų metodai arba grynai programinė įranga. Po to EPB išdavė daugiau nei 30 tūkst. patentų techninio pobūdžio kompiuteriniams išradimams. Grynai programinei įrangai patentai neišduodami.

Europos teisės sistemoje laikomasi griežtesnio požiūrio
EPB taikomi standartai, ypač patikrinimas techninių naujovių aspektu reiškia, kad kompiuterinių išradimų patentabilumo slenkstinė riba Europoje daug aukštesnė nei JAV, praktiškai jiems keliami didesni teisiniai reikalavimai nei bet kurioje kitoje didelę teritoriją apimančioje išsivysčiusio pasaulio šalyje, įskaitant Japoniją, Kanadą ir Australiją. Pavyzdžiui, kaip buvo minėta, patikrinimas techninių naujovių aspektu reiškia, kad grynai verslo sprendimų metodai ir netechninė programinė įranga Europoje nėra patentuojami.

Kodėl būtina priimti Europos direktyvą?
Deja, Europos šalyse trūkstant bendrųjų taisyklių, kai kurie nacionaliniai patentų teismai pradėjo laikytis skirtingų požiūrių. Bendros taisyklės Bendrijos lygiu yra būtinos siekiant išvengti skirtingos patentų išdavimo programine įranga padarytiems išradimams tvarkos, kad būtų teisiškai apsaugoti rinkos dalyviai ir užtikrinta sąžininga konkurencija vidaus rinkoje. Kartu siūlomoje direktyvoje numatoma patvirtinti pageidaujamą ribą, kurią jau nustatė EPB, kad nebūtų patentuojami paprasti verslo sprendimų metodai ir smulkūs išradimai.

ES direktyva taip pat padės besinaudojantiems šia sistema ir potencialiems jos naudotojams, ypač smulkioms ir vidutinėms įmonėms, geriau suvokti su kompiuterių programomis susijusių išradimų patentavimo galimybes. Paskutiniaisiais metais paaiškėjo, kad smulkios ir vidutinės įmonės vis geriau suvokia kompiuterinių išradimų reikšmę jų verslui. Jos jau kreipiasi dėl patentų, kuriais gali leisti naudotis kitiems rinkos dalyviams. Taip įmonės apsaugo savo išradimus, leidžia atsipirkti naujovėms, gali vėl investuoti ir augti pačios. Būtina skatinti šį procesą. Bendrovės Europoje labai susidomėjo galimybe užtikrinti savo investicijų į tyrimus ir taikomąja veiklą atsipirkimą patentuojant kompiuterinius išradimus. Europoje, esant patentavimo tvarkai, kartu klestėjo ir atvirojo kodo programinė įranga. Daug bendrovių, universitetų ir valstybinių tyrimo institucijų netgi dažnai tuo pat metu investuoja į atvirojo kodo programinę įrangą ir paduoda prašymą išduoti patentą.

Daugelio naujų produktų, tokių kaip mobieji telefonai, automobiliai, buitiniai prietaisai, medicinos instrumentai ir pramoninės mašinos, dauguma funkcijų priklauso nuo programinės įrangos. Nauja programinė įranga lemia ir padidėjusį efektyvuma, sauguma, naudojimo paprastuma ir patoguma, net įtaka aplinkai. Išradimai šiose srityse dažnai priskiriami kompiuterinių išradimų kategorijai Juos būtina apsaugoti patentais.

Kodėl priešinamasi šiai direktyvai?
Didžioji atviruoju kodu besinaudojančios bendruomenės dalis kritikavo kompiuterinių išradimų patentavimą manydama, kad tai kliudys atvirojo kodo plėtrai. Tačiau šiai prielaidai prieštarauja pats faktas, kad daugelį metų vyko sėkminga atvirojo kodo programinė įrangos plėtra kartu egzistuojant ir patentams. Sėkminga plėtra vyko ir JAV, kur patentabilumo apimtis yra didesnė. Oponentų reiškiama susirūpinima, atrodo, lemia nepagrįstos baimės ir klaidingas patentų sistemos veikimo suvokimas. Labai mažai ar net iš viso nėra konkrečių pavyzdžių, kai patentais naudotasi siekiant apriboti atvirojo kodo programinės įrangos plėtrą. Su patentais susijusios bylos keliamos santykinai retai, ypač Europoje, o jei jau taip atsitinka, tai tikėtina, kad tokią bylą prieš didelę tarptautinę bendrovę gali inicijuoti maža bendrovė, siekdama užsitikrinti savo teises į patentą. Tai tik dar kartą įrodo, kokie svarbūs patentai smulkioms ir vidutinėms įmonėms.

Papildoma informacija: 

         Daugiau apie kompiuterinių išradimų patentus... 

         Prieštaraujančiųjų kompiuterinių išradimų patentams nuomonės... 
 

2004-12-09

 

Asociacija "Infobalt", Akademijos g. 2 - 519/520, LT-08412 Vilnius.
Tel.: (8-5) 2 622 623, faksas: (8-5) 2 622 624. El. paštas: office (eta) infobalt.lt
Į viršų