English  NariaiParodosSpaudos centras 
PradžiaApie musNaujienos Rinkos tyrimai 
 

2007-2013 metų ES struktūrinių fondų panaudojimas prioritetui " Informacinė visuomenė visiems"

2.2 Prioritetai

2.2.3. Informacinė visuomenė

2.2.3.1 Prioriteto bendras aprašymas 

Informacinės visuomenės kūrimas – sudėtingas procesas, darantis įtaką ne tik visų visuomenės narių kasdienei veiklai, bet ir visos valstybės gyvenimui. Informacinės visuomenės plėtra yra susijusi su esminiais politiniais, socialiniais, ekonominiais, kultūrinio visuomenės gyvenimo pokyčiais – keisdama įprastus veikimo būdus, ji keičia gyventojų, verslo įmonių, viešojo administravimo institucijų ir kitų nevyriausybinių organizacijų kasdienines veiklas.

Pasauliniu mastu valstybės plėtros strategija informacinės visuomenės plėtros srityje tiesiogiai ar netiesiogiai yra vykdoma trimis kryptimis: plėtojant el. infrastruktūrą, kuriant el. turinį ir el. paslaugas bei stiprinant el. gebėjimus. Išplėtota IRT infrastruktūra yra svarbi sąlyga, įgalinanti gyventojus išnaudoti informacinės visuomenės teikiamas galimybes. Tačiau tokia infrastruktūra gali būti nereikšminga, jeigu nebus sukurtas el. turinys ir teikiamos el. paslaugos, atitinkančios verslo įmonių bei piliečių poreikius, arba jeigu pastarieji neturės žinių ar gebėjimų jomis naudotis. Tik tolygiai plėtojant minėtas informacinės visuomenės plėtros kryptis galima sukurti pažangią informacinę visuomenę, t.y. išsilavinusią ir nuolat besimokančią visuomenę, kurios nariai savo veiklą grindžia informacija, žinojimu ir naujausių technologijų teikiamomis galimybėmis.

Siekiant padidinti IRT naudojančių Lietuvos gyventojų skaičių, mažinti skaitmeninę atskirtį, skatinti ekonomiką, kuri remtųsi naujausiomis technologijomis, numatoma ypatingą dėmesį skirti elektroninės infrastruktūros, elektroninio turinio ir viešųjų paslaugų plėtrai.

Siekiama teikti viešąsias elektronines paslaugas verslui ir šalies gyventojams, taip didinant viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumą, teikti sveikatos, mokymosi, viešųjų pirkimų paslaugas, vystyti elektroninės demokratijos procesus. Plėtojant elektroninį turinį siekiama didinti lietuviško turinio apimtis internete: skaitmeninant ir skleidžiant Lietuvos kultūros paveldą, sudarant sąlygas Lietuvos gyventojams naudotis IRT, turinčiomis lietuviškas sąsajas. Šios plėtros kryptys turėtų numatyti skaitmeninės atskirties mažinimo politiką, užtikrinančią, kad technologijomis būtų lengva naudotis, jos būtų pritaikytos žmonėms su negalia.

Plėtojant infrastruktūrą bus sudaromos palankios sąlygos viešųjų paslaugų teikimui suderinus valstybės informacijos šaltinius (registrus, informacines sistemas). Paslaugų teikimo sistemoms tampant atviromis būtina užtikrinti jų saugumą, o nepakankamas ryšių infrastruktūros išplėtojimas šalyje sąlygoja investicijų į plačiajuosčio ryšio „paskutinės mylios“ poreikį.

Technologijų sklaida prisidės prie ekonominės infrastruktūros vystymo, bus plėtojama įmonių, ypač mažų ir vidutinių tarpusavio sąveika, tai skatins regionų vystymąsi, bus didinama gyventojų socialinė sanglauda. Veiksmingos ir efektyvios viešosios paslaugos, turinio plėtra apima didelį ekonomikos augimo ir naujų veiklų atsiradimo potencialą. Numatomi atlikti darbai sudarys palankias galimybes Lietuvos gyventojams daugiau naudotis informacinės visuomenės teikiamais pranašumais, sėkmingiau tobulinti gebėjimus ir konkuruoti darbo rinkoje. 

Prioriteto uždaviniai:

Mažinti geografinių ir ekonominių veiksnių sąlygotą skaitmeninę atskirtį;

Plėtoti elektroniniu būdu teikiamas paslaugas, didinant viešojo administravimo institucijų veiklos efektyvumą; užtikrinti elektroninės demokratijos kūrimąsi, plėtoti kitus viešosios informacijos šaltinius;

Sukurti elektroninių tinklų infrastruktūrą;   

Puoselėti ir skleisti Lietuvos kultūrą ir lietuvių kalbą, tam panaudojant IRT teikiamas galimybes.

Planuojamos prioriteto veiklos sritys yra suderintos su ES ir Lietuvos strateginiais dokumentais, reglamentuojančiais sanglaudos politikos įgyvendinimą ES 2007-2013 m. ir informacinės visuomenės plėtrą. Prioritetas atitinka 2007 – 2013 m. Bendrijos strateginių gairių „Ekonomikos augimą ir darbo vietas remianti sanglaudos politika“ (2007-2013 m.) projekto prioriteto „žinios ir naujovės ekonomikos augimo labui“ 3 tikslą „skatinti informacinę visuomenę visiems“ ir yra suderintas su Komisijos komunikatu „i2010 – Europos informacinė visuomenė augimui ir užimtumui skatinti“. Atsižvelgiant į tai, kad informacinė visuomenė – horizontali sritis, prioritetas prisidės prie visų Lietuvos 2007-2013 m. Europos Sąjungos struktūrinės paramos strategijos tikslų įgyvendinimo.

Nacionalinėje Lisabonos strategijos įgyvendinimo programoje akcentuojama būtinybė IRT naudojimo srityje sudaryti sąlygas didėti gyventojų kompetencijai ir socialinei sanglaudai, panaudojant informacines technologijas, modernizuoti viešąjį administravimą, skatinti žiniomis, inovacijomis, mokslo laimėjimais ir informacinėmis technologijomis grindžiamą ekonomiką. Analogiški tikslai yra įtvirtinti ir Lietuvos informacinės visuomenės plėtros strategijoje, kurioje taip pat nurodoma būtinybė pasinaudojant IRT teikiamomis galimybėmis, puoselėti ir skleisti Lietuvos kultūrą, skatinti visuomenės kūrybiškumą ir kultūros įvairovę, užtikrinti Lietuvos kultūros paveldo ir lietuvių kalbos išsaugojimą pasaulio visuomenėje. 

2.2.3.2 Atitikimas horizontalioms temoms ir jų įgyvendinimas 

2.2.3.2.1. Lygios galimybės 

Prioritetas „Informacinė visuomenė“ sudarys palankias sąlygas lygių galimybių plėtros procesams šalyje, siekdamas užtikrinti visiems žmonėms lygias galimybes pasinaudoti IRT teikiamomis galimybėmis: viešojo sektoriaus elektroninėmis paslaugomis, elektroninės sveikatos, intelektinių transporto sistemų paslaugomis, gausiu skaitmeniniu turiniu lietuvių kalba, IRT infrastruktūra ir kt. Įgyvendinant prioritetą „Informacinė visuomenė“ didelis dėmesys bus skiriamas „elektroninės įterpties“ politikos pagrindiniams principams, siekiant užtikrinti, kad visoms visuomenės grupėms būtų lengva naudotis IRT. 

2.2.3.2.2. Darnus vystymasis 

Prioritetas „Informacinė visuomenė“ tiesiogiai prisidės prie keleto Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje nustatytų prioritetų įgyvendinimo. IRT infrastruktūros plėtra kaimiškosiose vietovėse, viešųjų paslaugų perkėlimas į elektroninę erdvę, laikantis pagrindinių „elektroninės įterpties“ politikos principų, mažins socialinius ir ekonominius skirtumus tarp regionų ir regionų viduje bei sudarys sąlygas socialinės atskirties mažėjimui. Kultūros paveldo skaitmeninimas užtikrins ilgalaikį kultūros paveldo išsaugojimą bei pagerins jo sklaidą. Elektroninės sveikatos paslaugų teikimas turės teigiamą poveikį žmonių sveikatai, o intelektualių valdymo sistemų paslaugų teikimas sudarys sąlygas spręsti racionalaus gamtinių išteklių naudojimo, aplinkos teršimo mažinimo, racionalios urbanizacijos, efektyvaus ekstremalių situacijų iškilus pavojui aplinkai ar žmogaus sveikatai, valdymo klausimus. Įgyvendinant remiamas priemones, kurios bus vystomos taikant naujausias informacines technologijas, geografines informacines (GIS), globalinės padėties nustatymo (GPS, Galileo), kompiuterinių resursų bendro panaudojimo (GRID) ir kitas pažangias sistemas bei priemones bus galima efektyviau panaudoti nacionalinius šalies mokslo, technikos, verslo ir informacinės visuomenės resursus, kas teigiamai įtakos daugelį ūkio šakų ir tiesiogiai prisidės prie darnaus šalies vystymosi. 

2.2.3.2.3. Informacinė visuomenė 

Visos prioriteto veiklų grupės yra tiesiogiai skirtos informacinės visuomenės plėtros procesų skatinimui šalyje.

2.2.3.2.4. Regioninė politika

Prioriteto „Informacinė visuomenė“ įgyvendinamos veiklos: IRT infrastruktūros plėtra kaimiškose vietovėse, nacionalinių ir regioninių elektroninių paslaugų teikimas mažins išsivystymo netolygumus tarp Lietuvos regionų IRT srityje ir padidins atsiliekančių regionų konkurencingumą bei investicinį patrauklumą.

2.2.3.3. Suderinamumas su kitomis ES remiamomis priemonėmis

Prioriteto „Informacinė visuomenė“ remiamos veiklų sritys, ypač IRT infrastruktūros plėtra kaimiškose vietovėse, sudarys palankias sąlygas įgyvendinti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai iškeltus tikslus, šalies kaimiškose vietovėse gerinant gyvenimo kokybę, skatinant ekonominės veiklos įvairovę, didinant verslumą bei gerinant infrastruktūrą. Prioriteto remiamos veiklos sritys taip pat turėtų sudaryti palankias sąlygas pakrančių regionų priklausomybės nuo žvejybos mažinimo. 

Prioritetas „Informacinė visuomenė“ glaudžiai siejasi su daugiamete Bendrijos programa eContenplus (2005-2008 m.), kurios pagrindinis tikslas – padaryti Bendrijos skaitmeninį turinį labiau prieinamą, patogesnį bei tinkamesnį naudoti palengvinant informacijos kūrimą ir skleidimą Bendrijos lygmeniu visuomenės intereso srityse bei eTEN iniciatyva, skatinančią transeuropinių informacinės visuomenės paslaugų diegimą tokiose srityse kaip el. vyriausybė, el. sveikata. ir pan. Prioriteto „Informacinė visuomenė“ remiamos veiklų sritys, susijusios su skaitmeninio turinio plėtra lietuvių kalba, papildys eContenplus ir eTEN transnacionalines iniciatyvas.

Pastebėtina, kad 7th Framework remiami projektai, numatantys inovacijas ir mokslinius tyrimus IRT srityje, taip pat turėtų sudaryti palankias sąlygas prioriteto „Informacinė visuomenė“ įgyvendinimui.

2.2.3.4 Numatomas išlaidų pasiskirstymas pagal kategorijas 

Prioritetinė tema
Informacinė viuosmenė

Finansinė forma

Gyvenamoji vietovė

Kodas

Suma, mln. €

Kodas

Suma, mln. €

Kodas

Suma, mln. €

01

100

11

13

14

93

116

23

01

5

?

?

Viso:

232

Viso:

232

Viso:

232

2.2.3.5 Uždavinių išraiška skaičiais

 

Tipas

Rodiklis (vertinimo vienetas)

Skaičiais išreikšti uždaviniai

(nurodant pradinę situaciją, jeigu įmanoma)

Rezultatai

Nuolatinių interneto vartotojų, proc.

66 proc.

(2005 m. – 30 proc.)

 

Pagrindinių viešųjų elektroninių paslaugų lygis, proc.

95 proc.

(2004 m. – 59 proc.)

 

Plačiajuosčio interneto ryšio skvarba, proc.

50 proc.

( 2005 m. – 6,9 proc)

 

Gyventojų, naudojančių viešąsias elektronines paslaugas, proc.

51 proc.

(2005m. - 15 proc.)

     

Pasiekimai

Sudaryta galimybė prie esamų plačiajuosčio ryšio tinklų prisijungti visoms viešojo administravimo institucijos ir įstaigoms, taip pat visoms  norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms bei gyventojams

98 proc.

Įdiegtų viešųjų elektroninių paslaugų skaičius

 
   

2.2.3.6 Prioriteto priemonės 

2.2.3.6.1. Elektroninių paslaugų ir turinio plėtra

Elektroninės valdžios paslaugos – siekiama sukurti visapusišką modelį IRT galimybių panaudojimui ir didesniam jų veiksmingumui viešajame sektoriuje skatinti, pritaikant elektronines paslaugas verslo įmonių ir piliečių poreikiams. Šioje srityje toliau numatoma remti projektus, kurie diegs elektronines viešojo administravimo paslaugas tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygmenimis.

Elektroninės sveikatos paslaugos – siekiama sumažinti gydymo ir administravimo kaštus, teikti sveikatos apsaugos paslaugas nuotoliniu būdu, pagerinti prieinamumą prie informacijos bei jos dalijimąsi (keitimąsi) tarp gydymo įstaigų, užtikrinti jos saugumą. Diegti el. sprendimus, užtikrinančius pacientų ligos istorijos įrašų sukūrimą, ir medicininių tyrimų analizės el. centrus bei pacientų sveikatos monitoringo sistemas.

Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra turėtų padidinti sveikatos apsaugos sistemos veiksmingumą ir taip pagerinti šalies gyventojų gyvenimo kokybę. Elektroninių sveikatos paslaugų projektai daugiausia būtų orientuoti į sveikatos prevencinių ir konsultacinių paslaugų perkėlimą į elektroninę terpę.

Elektroninio mokymosi paslaugos – siekiama plėtoti mokymosi paslaugų teikimą nuotoliniu būdu, kurti kokybišką ir patikimą mokymosi turinio kūrimo ir pateikimo besimokantiems sistemą, tuo užtikrinant platesnes mokymosi galimybes, siekiant įgyvendinti mokymosi visą gyvenimą strategines nuostatas. Tam būtina sukurti mokymosi turinio saugyklas bei garantuoti jų viešo pasiekiamumo galimybę. Elektroninių mokymosi paslaugų teikimas turėtų tapti ne tik atskira mokymosi sritimi, bet ir papildyti kitus mokymosi būdus bei suteikti galimybę besimokantiems gauti mokymosi, persikvalifikavimo ir kvalifikacijos kėlimo paslaugas jiems priimtinu laiku, priimtinoje vietoje. Elektroninio mokymosi plėtra pagerins gyventojų kompetencijas, leis prisitaikyti prie besikeičiančių visuomenės gyvenimo sąlygų, rinkos poveikio. Elektroninio mokymosi projektai turėtų būti nukreipti į elektroninių mokymosi priemonių kūrimą, turinio perkėlimą ar adaptavimą.

Elektroniniai viešieji pirkimai -siekiama plėtoti elektronines pirkimų sistemas. Šios srities projektai turi būti nukreipti į interaktyvias elektronines viešųjų pirkimų paslaugas. Projektai turi kurti pridėtinę vertę pirkimų procedūrų skaidrumo ir informacijos srautų srityse.

Elektroninis verslas – siekiama stiprinti verslo tarpusavio bendradarbiavimą, sudarant galimybes sudaryti sandorius internetu, kuriant virtualius verslo informavimo ir konsultavimo centrus, daugialypę programinę (tame tarpe atviro kodo) ir techninę terpę, taip vystant reikiamą specializuotą infrastruktūrą atskirų ūkio šakų įmonėms plėtoti savo verslą, skatinti konkurencingumą.

Elektroninė demokratija - siekiama remti elektroninių sistemų, leidžiančių reikšti pilietinę nuomonę įvairiais valstybiniais ar regioniniais klausimais, kūrimą; plėtoti priemones, leidžiančias Lietuvos gyventojams daugiau sužinoti apie jų gyvenimą liečiančius valdžios sprendimus ir teikti pastabas teisės aktų projektams, diskutuoti, keistis nuomonėmis bei balsuoti.

Lietuvių kalba ir kultūra - siekiama plėtoti skaitmenines informacijos paslaugas, kuriant visatekstes duomenų bazes ir interaktyvias daugialypės terpės paslaugas duomenų ir objektų, sukauptų valstybiniuose ir kituose archyvuose, muziejuose ir bibliotekose pagrindu. Siekiama plėtoti bibliotekų, muziejų ir archyvų turinio valdymo ir paieškos sistemas, integruoti jas internete.

Taip pat siekiama taikant IRT , užtikrinti lietuvių kalbos išsaugojimą ir vartojimą visose viešojo valstybės gyvenimo srityse, atsižvelgiant į vykstančius globalizacijos procesus, integravimąsi į ES, pasaulio žinių visuomenės kūrimąsi.

Mokslinių duomenų archyvai - svarbu plėtoti modernią mokslo informacinę infrastruktūrą, kurti skaitmeninių (ir skaitmenintų) mokslo tyrimų duomenų sistemas, sudarant nutolusios prieigos ir paieškos galimybes. Sukaupti ir prieinami skaitmeniniai empirinių duomenų, metodologinės ir kitos mokslinių tyrimų informacijos (klausimynai, duomenų kodavimo schemos, projektų ataskaitos, moksliniai straipsniai, patentai ir kita mokslinė produkcija) archyvai skatins antrinį duomenų panaudojimą moksle ir švietime, bei sudarys galimybes vykdyti patikimus palyginamuosius tyrimus Lietuvos ir tarptautiniu mastu. 

Intelektualios valdymo sistemos - taikant naujausias informacines technologijas, geografines informacines sistemas (GIS), globalinės padėties nustatymo (GPS) sistemas, kompiuterinių resursų bendro panaudojimo (GRID) technologijas, siekiama kurti, vystyti ir plėtoti intelektualias valdymo sistemas, skirtas transporto (eismo valdymo, keleivių informavimo, navigacijos, transporto kontrolės ir elektroninio mokėjimo – ISO standartu apibrėžiama kaip ITS), civilinės saugos (greitojo reagavimo tarnybų, saugumo užtikrinimo, ekstremalių situacijų valdymo), geodezijos (horizontalaus ir vertikalaus pagrindo valdymo), inžinerinių komunikacijų bei aplinkos (aplinkos monitoringo, teritorijų planavimo, aplinkos kokybės valdymo) srityse, ir valstybės, ir savivaldybių lygmenyse. Diegiant intelektualias valdymo sistemas bus sudaryta galimybė naudotis bendrais informaciniais resursais,  geografiniais duomenų rinkiniais, kurie atitiktų ES teisės aktus, tarptautinius (ISO, OpenGIS) ir ES standartus. Įgyvendinant šiuos projektus turi būti sukurtos informacinės visuomenės paslaugos gyventojams ar verslui, arba verslo infrastruktūra sudarant visiems verslo subjektams vienodas galimybes ja naudotis.

Skaitmeninės televizijos plėtra– siekiama kurti priemones, kurios skatintų skaitmeninės televizijos plėtrą Lietuvoje. Spartesnis skaitmeninės televizijos diegimas Lietuvoje leistų greičiau (laiku) ir sklandžiau išjungti analoginę televiziją, išlaisvinti šiuo metu analoginei televizijai skirtus radijo dažnių resursus, juos perskirstyti ir panaudoti naujų technologijų diegimui. 

2.2.3.6.2. Infrastruktūros plėtra

Plačiajuosčiai elektroninių ryšių tinklai – siekiama, maksimaliai išnaudojant esamą ar diegiamą infrastruktūrą, sukurti elektroninių tinklų infrastruktūrą, kuri leistų visoms šalies viešojo administravimo institucijoms ir įstaigoms, taip pat visoms norinčioms smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms bei visiems gyventojams už prieinamą kainą naudotis plačiajuosčiu interneto ryšiu, skaitmenine televizija ir taip sudaryti palankias sąlygas skaitmeninės atskirties mažinimui šalyje. Taip pat bus užtikrinamas viešųjų interneto prieigos centrų tinklo atnaujinimas.

Suderinamumas - siekiama integruoti valstybės institucijų informacines sistemas ir registrus, pasiekti, kad sukurtos valstybės institucijų informacinės sistemos naudotų vieningą standartizuotą duomenų apsikeitimo modelį, o naujai kuriamos sistemos - operuotų atvirais standartais. Minėtos priemonės leistų teikti paslaugas gyventojams ir verslui „vieno langelio“ principu, būtų supaprastintas duomenų pasikeitimas tarp valstybės institucijų. 

Elektroninė sauga – siekiama sukurti priemones, kurios laiduotų patikimą asmenų identifikavimą informacinėse sistemose, patvirtintų elektroninių dokumentų autentiškumą ir integralumą. Šiam tikslui pasiekti reikalingas atsakomybės paliudijimas teisinę galią turinčiu elektroniniu parašu ir jo savininko asmens tapatybės patvirtinimas atitinkamu sertifikatu. Elektroninis parašas, jo sertifikatas, papildomos paslaugos (kaip elektroninė laiko žyma), elektroninių dokumentų ilgalaikio saugojimo archyvai ir pan. - būtini komponentai kuriant saugią elektroninę aplinką.

 Taip pat siekiama diegti elektroninių ryšių, informacinių sistemų apsaugos priemones, autorinių teisių skaitmeninės apsaugos valdymo sistemas, rizikos valdymo sistemas ir incidentų kontrolės priemones, priemones, kurios apsaugotų nuo nepageidaujamo ir žalingo turinio. Šios priemonės turi apsaugoti valstybės informacines sistemas, teikiančias elektronines paslaugas, nuo išorės ir vidaus poveikio, garantuoti asmens duomenų apsaugą, užtikrinti tvarkomos informacijos konfidencialumą, vientisumą ir prieinamumą. 

Atnaujinta: 2007.02.26

 

 

 

Greitai

-
Kontaktai Asociacija INFOBALT, Akademijos g. 2 - 519/520, LT-08412 Vilnius.
Tel.: (8-5) 2 622 623, faksas: (8-5) 2 622 624. El. paštas: office (eta) infobalt.lt
^ Į viršų
Copyright © asociacija „Infobalt“, visos teisės saugomos