ASOCIACIJA INFOBALT ir ITT INDUSTRIJA LIETUVOJE

Pagrindinės problemos

1. Lyginant su išsivysčiusiom šalim Lietuva atsilieka daugeliu rodiklių ir tas atsilikimas sparčiai didėja, kaip pavyzdį pateiksime šią lentelę:

2. Lietuva neturi aiškios strategijos ir neskiria pakankamai dėmesio Informacijos visuomenės plėtros problemoms;
3. Neišspręsta Valstybės valdymo ir skaidrumo problema;
4. Mažai dėmesio skiriama švietimui, mokslui;
5. Silpnai propaguojama Informacijos visuomenės plėtra Lietuvoje, jos laimėjimus ir nuostolius.
6. Įstatyminės bazės problemos:

1. Reikalinga visų veikiančių jėgų konsolidacija
2. Aiškios strategijos ir politikos nustatymas
3. Politikos Informacijos visuomenės srityje stabilumas
4. Reikalingos investicijos
5. Reikalinga aiški ir skaidri apskaita

Naujoji postindustrinė XXI amžiaus visuomenė bus informacijos visuomenė. Naujoji XXI amžiaus ekonomika bus informacijos technologijų infrastruktūros terpėje funkcionuojanti ir žaibiška reakcija pasižyminti skaitmeninė globali pasaulio ekonomika. Didžiulis viso pasaulio politikų, verslininkų ir intelektualų dėmesys informacijos visuomenės kūrimui ne duoklė madai, bet greičiau susirūpinimas tais milžiniškais virsmais ir permainomis žmonių gyvenime, kuriuos sukels naujasis informacijos amžius.

Naujoji informacijos visuomenė gali pakeisti bent keturias žmonių gyvenimo ir veiklos sritis:

1. Švietimo ir mokslo sferoje tradiciniai mokymo metodai bus pakeist naujais technologiniais ir telemokymo principais, individualiai pritaikomais pagal asmeninius sugebėjimus kiekvienam žmogui, atsiras visą gyvenimą besimokanti visuomenė.
2. Valstybės gyvenime informacijos technologijos įdiegs visuotinę “elektroninę demokratiją”, sukurs atvirą pilietinę visuomenę, turinčią greitą grįžtamąjį ryšį su savo išrinkta valdžia, užtikrins valdžios skaidrumą, pagerins valdymą, mokesčių surinkimą, optimalų biudžeto planavimą ir paskirstymą. Tuo pačiu tai padės valstybei pažvelgti į savo pilietį kaip į klientą bei taikyti valstybės paslaugoms įprastas verslo pasauliui kainos/našumo santykius.
3. Verslo pasaulyje informacijos ir ryšių technologijos įvykdys perversmą, apraizgydamos žemę patikimu kompiuterių tinklu, jos globalizuos rinką, sukurs verslo aplinką be sienų. Globalios elektroninės komercijos priemonės leis egzistuoti virtualioms firmoms ir virtualiems kontraktams, virtualiems dokumentams ir virtualiems pinigams. Firmos, nepajėgusios perorganizuoti savo verslo INTERNETO aplinkoje, iš viso išnyks kaip tokios.
4. Buityje ir kiekviename žingsnyje informacijos amžiaus visi be išimties žmonės susidurs su kompiuteriais ir mikroprocesoriais - televizoriuose ir vaizdo magnetofonuose, šaldytuvuose ir viryklėse, skalbimo mašinose ir automobiliuose, namo šildyme ir vandentiekyje, stotyse ir bankuose, aerouostuose ir ligoninėse, gaunant pensijas ir perkant saldainius – visur bus reikalingos bent minimalios informacijos technologijų žinios.

Informacijos technologijų ir telekomunikacijų sektorius tampa lemiamu išsivysčiusiose šalyse (JAV ekonomikoje jau dabar yra pats didžiausias - daugiau negu 10% BVP). Šioje srityje per paskutinius 20 metų atsirado naujos gigantiškos daugiamilijoninės (ir netgi milijardinės) kompanijos. Kartu atsirado didžiulis kiekis mažų, kelis ar keliolika darbuotojų turinčių kompanijų, kurios sukuria didžiumą visų produktų ir paslaugų. Vidutiniškai IT industrijoje dirbantys žmonės yra gerokai jaunesni, negu kitose pramonės šakose.

IT įtaka kitose ekonomikos šakose yra taip pat didžiulė - IT persmelkia visas kitas šakas.

Šiuolaikinė visuomenė nepriklausomai nu to, ar ji to nori, ar nenori, susiduria su tokiomis problemomis kaip:

1. didėjanti globalizacija,
2. procesų ir padėties sudėtingumas, tarpusavio priklausomybė ir nenuspėjamumas,
3. pastovus (ar net didėjantis) pasikeitimų greitis,
4. greiti technologiniai pokyčiai
5. milžiniškas poveikis visuomenei

Informacijos ir telekomunikacijų technologijos yra pagrindinės globalizaciją skatinančios jėgos. Daugeliu atveju ITT leidžia patogiai naudoti “tolimą”, pigią darbo jėgą. Štai tūkstančiai Indijos programuotojų jau seniai sėkmingai darbuojasi JAV programavimo firmose neišvažiuodami iš savo kiemo.

Atsiranda virtualios parduotuvės, kurios neturėdamos savo sandėlių, gali aptarnauti šimtus tūkstančių klientų. Interneto svetainė amazon.com tapo pavyzdžiu, kaip pakankamai smulki įmonė gali išaugti į milžinišką kiekį knygų parduodančia įmonę.

Fundamentaliai keičiasi verslo modelis. Dabar pasaulyje tebėra labai plačiai naudojama pardavimų technologinė grandinėlė:

Gamintojas –-> tarptautinis distributorius –-> vietinis distributorius –-> pardavėjas –-> pirkėjas.

Jei pirkėjas sumokėjo už prekę 100%, tai grandinėlės daliai, atitinkančiai distributorius ir pardavėjus tenka 60%-75%. Gamintojui tenka apie 25% - 40%.

Gamintojai, naudodami informacijos technologijas šią ilgą grandinėlę keičia į žymiai trumpesnę grandinę:

Gamintojas –-> pirkėjas,

kartu išvengdami didelės dalies išlaidų ir smarkiai mažindami kainas. Dingsta didžiulis kiekis tarpininkų. Žinoma, atsiranda ir naujos rūšies tarpininkai (O kas Jums patars, kurios firmos prekės ir kuo yra geresnės ar patogesnės? O kur jų rasti pigiau? Ir t.t.).

Ekonominėse varžybose tarp šalių laimės tos šalys, kurios sugebės pirmosios sukurti tokią verslo aplinką, kuri:

• leis pertvarkyti šalies Švietimo sistemą taip, kad kuo efektyviau būtų naudojamos ir “stumiamos” informacijos technologijos
• skatins įmones ir įstaigas apmokyti pačioms savo darbuotojus dirbti su naujomis technologijomis.
• leis pirkti ir naudoti informacijos technologijas už mažiausią kainą.

Darbinga visuomenės dalis atsinaujina maždaug 2% per metus greičiu. Pagal įvertinimus žinių kiekis pasaulyje padvigubėja kas 10-15 metų (t.y. apie 7% kasmet). Profesinės žinios, įgytos prieš dešimt metų, šiuo metu gali būti beviltiškai pasenusios. Tai reiškia, kad nėra įmanoma išmokyti žmogų vieną kartą gyvenime visko, ko prireiks jo profesijoje ir tikėtis, kad šito jam užteks likusį gyvenimą. Reikia pereiti į “mokymąsi per visą gyvenimą”.

Dažnai pamirštama, kad:

1. IT naudojimas sunaikina darbo vietas, kurioms tinka žemos kvalifikacijos darbuotojai ir sukuria darbo vietas, kurioms reikalinga aukðta kvalifikacija;
2. Darbo rinkoje egzistuoja daug tuščių darbo vietų, nes nėra tinkamos kvalifikacijos darbuotojų;
3. Nėra kitos alternatyvos, kaip mokyti bei kurį darbingą visuomenės narį visą jo gyvenimą.

Lietuvos valstybei, neturinčiai turtingų žaliavų ir pigių energijos išteklių, yra ypatingai svarbu laiku suskubti į informacijos visuomenės ekspresą. Šalies atsilikimas šioje srityje gali tapti rimta kliūtimi Lietuvai įsijungiant į globalią pasaulio rinką, stabdžiu mūsų valstybei integruojantis į Europos Sąjungą ir NATO. Toks atsilikimas gali sukelti nepageidaujamų ekonominių ir socialinių pasekmių Lietuvai, ji gali tapti trečiaeile pigios darbo jėgos valstybe.

Lietuvos valstybė, siekianti būti lygiaverte išsivysčiusių valstybių partnere ir stipria konkurente, turi užtikrinti, kad jos piliečiai, visi eiliniai gyventojai ir visų lygių vadovai taptų aktyviais informacijos visuomenės nariais, mokėtų ir galėtų naudotis informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis savo kasdieniniame darbe.

Lietuva neturi tiek resursų, kaip išvystytos Vakarų šalys. Todėl ji turi pasiryžti ir investuoti į Švietimą ir mokslą.

Tik mokytas ir kompiuterinį raštingumą įvaldęs lietuvis turi šansų būti rimtu partneriu ir konkurentu kitų šalių piliečiams ateinančiame amžiuje.